Parlamentarės teigimu, šiuo metu saugumo klausimai yra itin aktualūs Europos Sąjungai. Pirmiausia, anot jos, dėl didėjančios Rusijos bei Kinijos agresijos, plintančio ekstremizmo ir terorizmo bei JAV politikų nesugebėjimo išlikti vieningiems. Parlamentarė atmeta būgštavimus, kad bendra ES kariuomenė kėsinsis į NATO užimamą vietą. Priešingai, pasak parlamentarės, ES kariuomenė tik paskatins didesnę šalių integraciją aljanse.

L. Andrikienė tvirtina, kad visuomenė iki šiol ES suprato daugiau kaip ekonominę, pinigų ar politinę sąjungą, tačiau ne saugumo sąjungą. Dėl to, anot jos, ilgainiui įsitvirtino nuomonė, kad saugumo klausimams ES turi NATO, tad pačiai sprendžiant konkrečias saugumo problemas ryžtingų žingsnių žengti nereikia.

Iš Baltųjų rūmų ateina signalų, kad NATO yra pasenusi struktūra. Mes negalime būti tokie, kurie nieko nemato, sukišti galvas į smėlį ir nieko negirdėti.

Pasak L. Andrikienės, šią nuostatą reikia keisti, nes šiuo metu kylančioms išorinėms grėsmėms nepakanka būti tik NATO sudėtyje. Anot parlamentarės, iš JAV prezidento Donaldo Trumpo vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad NATO yra pasenusi struktūra. Kad tokių deklaracijų ES negirdi, tvirtina ji, negalima apsimesti. L. Andrikienė aiškina, kad būtina imtis konkrečių veiksmų ir kurti bendrą gynybos fondą bei kariuomenę, kovoti ne tik su vidinėmis grėsmėmis, bet ir išorinėmis.

„Iš Baltųjų rūmų ateina signalų, kad NATO yra pasenusi struktūra. Mes negalime būti tokie, kurie nieko nemato, sukišti galvas į smėlį ir nieko negirdėti. Geriausias pasirengimas išvengti grėsmių - nori taikos, ruoškis karui. Mes turime apsaugoti savo sienas. Patys ES valstybių piliečiai įvardino bendrą saugumą kaip esminį siekį. Tas saugumas turi daug sudedamųjų dalių, bet svarbiausias - mūsų sienų apsauga“, - Eltai sakė L. Andrikienė.

Parlamentarė nesutinka, kad ES įkurtas gynybos fondas bei kariuomenė galėtų kirstis su tuo, ką daro NATO. Kaip tik, pasak parlamentarės, ES kariuomenė paskatins didesnę integraciją su sąjungininkais (NATO) bei optimizuos Europos šalių ginkluotės įsigijimus.

„Kadangi dabar nėra koordinavimo, valstybės narės įsigyja tą pačią ginkluotę. Tačiau geriau būtų šioje srityje koordinuoti veiksmus. Mes galėtume įsigyti vienokią ginkluotę, kiti - kitą grupę ginkluotės, treti - trečią, ir tai galėtų būti finansuojama iš ES fondų. Saugumas nėra duotas, ir mes turime rasti lėšų ir šitam dalykui“, - sako parlamentarė.