Seime ketvirtadienį pradėjus svarstyti pavardžių rašybą dokumentuose liberalizuojantį projektą padaryta pertrauka, nes kartu nebuvo įtrauktas alternatyvus projektas.

Pradėjus procedūrą, alternatyvaus projekto iniciatorius konservatorius Valentinas Stundys paprašė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės daryti pertrauką, argumentuodamas, kad priešingu atveju bus pažeistas Seimo statutas.

„Alternatyvus projektas buvo, Seimas po pateikimo pritarė abiem projektams, Seimas taip pat turi priimti galutinį sprendimą dėl alternatyvaus projekto, o jis į darbotvarkę nėra įtrauktas, prašau nedaryti tokių pažeidimų. (...) Negalima taip įžūliai nugrūsti alternatyvos į pašalį, ignoruojant Statuto normas“, - sakė V.Stundys.

Perskaičiusi Seimo statuto nuostatą, kad tuo atveju, kai yra keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų, parlamento vadovė Loreta Graužinienė paskelbė stabdanti svarstymą.

Seimui buvo pateikti du alternatyvūs projektai dėl originalios pavardžių rašybos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pagal socialdemokratų inicijuotą projektą pasiūlė leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides, rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Tuo metu alternatyvus projektas, kuris originalią pavardžių rašybą leistų tik papildomame paso puslapyje, liko komitete. Savo siūlymus dėl įrašų papildomame paso puslapyje iniciatoriai buvo įregistravę ir prie socialdemokratų projekto, bet TTK juos visus atmetė.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad trys raidės - q, w ir x - galėtų būti rašomos tik Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir tokių sutuoktinių vaikų, bei Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių dokumentuose.

Liberalios pavardžių rašybos kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.