Rusijos pareiškimai dėl neva blogos tautinių mažumų padėties Baltijos valstybėse kelia susirūpinimą, tačiau reikia atskirti politikų kalbas ir tautinių mažumų savijautą, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Kiekvieną tokį pareiškimą reikia vertinti labai rimtai, nes ir Ukrainoje viskas prasidėjo nuo pareiškimų, nuo nepasitenkinimų, kažkokių judesių. Lygiai taip pat Didžioji Britanija - ji tikrai nesitikėjo, kad tokį palaikymą gali turėti Škotijos atsiskyrimas. Taigi tos mažos kibirkštėlės iššaukia didesnį veiksmą“, - trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, būtina analizuoti, kodėl taip vyksta, ir reaguoti į signalus. Tačiau ji taip pat tvirtino, kad Lietuvoje reikėtų atskirti tai, ką kalba kai kurie politikai, ir tai, kaip iš tiesų jaučiasi tautinės mažumos.

„Yra klausimas, ar jaučiasi politikai blogai, ar lenkų tautybės žmonės. Aš juos atskirčiau“, - sakė L.Graužinienė.

Ji taip pat priminė savo poziciją, kad Tautinių mažumų įstatymas nėra prioritetinis, nes klausimus kelia „tik viena tautinė grupė“, o Lietuvoje jų yra net kelios.

„Kiek mes matome iš organizacijų, iš atstovų, tai tikrai tautinės mažumos didelių problemų dėl savo atstovavimo nekelia. Vienintelis konfliktas buvo su Lenkų rinkimų akcijos vadovu gerbiamu Tomaševskiu. Bet kada bendrauji su pačiais Lietuvos respublikos piliečiais lenkais, jie daugelis turi kitą nuomonę. Manau, buvo dirbtinai žiebiamas konfliktas“, - tvirtino parlamento vadovė.