Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, jog Seimo valdyba valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės skundą teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies vertina kaip nemoralų, tačiau sutinka, kad pagal įstatymus kontrolierė - teisi.

"Visa valdyba vieningai išreiškė nuomonę, kad moraliniai principai yra paminti. Valdyba siūlė kontrolierei atsiimti ieškinį ir taip išspręsti problemą, bet kontrolierė atsisakė. Manau, kad tai yra balansavimas tarp etikos kodekso, mes įžvelgėme nepagarbą paprasčiausiems Lietuvos žmonėms ir valstybei. Kas būtų valstybėje, jei visi pradėtumėm, tiek visi 141 Seimo narys, Vyriausybės nariai, kiti pareigūnai, kurie yra tokioje pačioje situacijoje, prašyti kompensacijų, negrąžinę žmonėms pensijų. Čia yra moralinis aspektas", - trečiadienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Klausiama, ar Seimo valdybos siūlymo nepaisanti valstybės kontrolierė gali sulaukti kokių pasekmių, parlamento vadovė pabrėžė, jog vertinant pagal teisės normas pareigūnė niekam nenusižengė.

"Teisinio sprendimo negali būti, kadangi teisiškai ji yra teisi. Ji turi tokią teisę, bet ar tai moralu, valdyba mano, kad ne", - sakė L.Graužinienė.

Valstybės kontrolierė G.Švedienė žurnalistams patvirtino Seimo valdyboje buvusi įkalbinėjama atsiimti ieškinį dėl nesumokėto atlyginimo dalies grąžinimo, bet to neplanuojanti daryti.

Dėl siekio per teismą atgauti sumažintą atlyginimą valstybės kontrolierę į posėdį trečiadienį kvietėsi Seimo valdyba.

"Mes kreipėmės į teismą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nuo spalio pirmos dienos, kai Vyriausybė priėmė sprendimą atstatyti daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, susiklostė situacija, kad yra alogiška darbo užmokesčio sistema, kai aukštesnio rango pareigūnai uždirba mažiau nei žemesnio rango pareigūno, didesnės atsakomybės ribas turintys žmonės uždirba mažiau nei jų pavaldiniai", - po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė G.Švedienė.

Ji patvirtino, jog Seimo valdyboje buvo įkalbinėjama atsiimti ieškinį. "Taip, buvo kalba apie tai (ieškinio atsiėmimą - red), taip, buvo pasiūlymas atsiimti ieškinį, bet tai ne asmeninė  problema, tai institucinė problema, visų institucijų, kuriose dirba valstybės pareigūnai, tokia susiklosčiusi situacija", - sakė valstybės kontrolierė.

"Šiuo metu aš to neplanuoju", - klausiama, ar atsižvelgs į Seimo valdybos narių pasiūlymus atsiimti ieškinį, atsakė G.Švedienė.

Po G.Švedienės apsilankymo Seime Valstybės kontrolė išplatino jos pareiškimą. Jame pažymima, kad priimant pataisas dėl KT nutarimo įgyvendinimo "buvo gerai žinoma, kad dėl pažeistų proporcingumo principų atstatant atlyginimus valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams ir teisėjams bus sukurti dar didesni sisteminiai iškraipymai, tačiau niekas nebuvo daroma, kad būtų panaikinti visi prieš penkerius metus įstatymų lygiu padaryti pažeidimai".

"Buvo sudarytos prielaidos susiklostyti situacijai, kurioje dar labiau iškreipiami apmokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principai", - pranešime cituojama G.Švedienė.

Kalbėdama apie apsisprendimą kreiptis į teismą, G.Švedienė sakė, jog tai nebuvo spontaniškas žingsnis. "Buvo ieškoma atsakymų į klausimą, ar Vyriausybė neketina konstitucinius principus atstatyti visa apimtimi ir Konstitucinio Teismo nutartį pritaikyti plačiau. Kalbėjome su atsakingais valstybės pareigūnais, tačiau negavome nė mažiausio patikinimo, kad kaip tik taip ir bus daroma", - rašoma pareiškime.

"Jei Konstitucinis Teismas pripažins, kad atlyginimų sumažinimas valstybės pareigūnams prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams ir atlyginimų dydžiai bus atstatyti, neišmokėtų atlyginimų dalies esame pasirengę lauki tiek, kiek reikės", - pranešime cituojama G.Švedienė.

Ji taip pat sako nesutinkanti su kai kurių politikų vertinimais, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies yra nemoralu. "Visiškai nesutinku su kai kurių politikų vertinimais, apeliuojančiais į moralę. Argi mūsų valstybėje siekti tiesos ir teisingumo jau tapo nemoralu?", - pareiškime cituojama kontrolierė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) yra gavęs per tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.

Konstitucinis Teismas yra pareiškęs, kad atlyginimai teisėjams ir valstybės tarnautojams sumažinti neproprocingai, taigi ir neteisėtai.