Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartais pateikia informaciją, kurią „nusirašo“ nuo naujienų portalų autorių tekstų, stinga tarpžinybinio bendradarbiavimo, tad specialiosiose tarnybose reikalingos reformos, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jei gauname informaciją, kuri yra išanalizuota iš mūsų internetinių tinklalapių, kokio ji gali būti riboto naudojimo? [...] Nesu patenkinta ta informacija ir tuo darbu. Praktiškai jie [VSD – LRT.lt] didele dalimi nevykdo funkcijų, kurios jiems yra priskirtos pagal teisės aktus“, – kalba Seimo pirmininkė.

Paklausta apie santykius su Darbo partijos (DP) garbės pirmininku Viktoru Uspaskichu, L. Graužinienė pažymi su juo telefonu nesikonsultuojanti, tačiau partijos susirinkimuose išklausanti jo nuomonę.

„Pagal DP statutą garbės pirmininkas turi teisę dalyvauti partijos valdybos, tarybos, prezidiumo posėdžiuose. Šiuose posėdžiuose mes susitinkame. Jis dalyvauja, kada turi galimybių ir laiko. Kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet sprendimai priimami teisingi. Telefonu su ponu Viktoru nekalbame“, – teigia L. Graužinienė.

– Trečiadienį Taline viešėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Barackas Obama, kuris pasakė, kad Baltijos šalys niekuomet nebus daugiau okupuotos. Viena žinia, kuri mus nudžiugino, bet, iš kitos pusės, jis priminė, kad kai kurios NATO aljanso šalys žiūrėjo pro pirštus į krašto apsaugos finansavimą. Kaip jūs vertinate B. Obamos kalbą?

– Vertinu labai pozityviai. Mes tikėjomės, kad iš JAV prezidento išgirsime patikinimą, jog ir sudėtingoje situacijoje nebūsime palikti, įsipareigojimai, 5-asis straipsnis galios. Jo subtili pastaba dėl finansavimo yra mums yra priminimas, kad ir patys turime rūpintis savo krašto gynyba. Mes tikrai nuosekliai vykdysime partijų pasirašytą susitarimą ir iki 2020 metų mūsų įsipareigojimas bus įvykdytas. Tikrai neturime Lietuvos mažame biudžete galimybių iš karto dar daugiau padidinti, bet, jei situacija aštrės, be abejo, galbūt bus dar kartą įvertinti prioritetai.

– Ar jūsų nenuvylė tai, kad B. Obama pakankamai rezervuotai pasisakė Ukrainos atžvilgiu?

– Tikrai nesitikėjau, kad Amerikos prezidentas pasakys, jog, kaip Ukrainos vadovai prašė, būtų teikiama karinė pagalba. Vis dėlto juk yra tarptautinės sutartys, niekas nesitikėjo, kad JAV pasakys, jog įveda kariuomenę į Ukrainą ar teikia karinę pagalbą. Visi suprantame, [...] kad tai – jau karo pradžia.

Esu įsitikinusi, kad dar nėra išnaudotos visos diplomatinės galimybės išvengti paties blogiausio scenarijaus. Ir tai supranta JAV prezidentas, jo komanda, ir visos šalys, turbūt ir politikai supranta, kad tai yra ir kraštutinė priemonė.

– Bet kodėl jūs tikite, kad diplomatija padės išgelbėti? Kaip galima kalbėti su Putinu? Jau visi pasikalbėjo su jais, kas tik galėjo, o rezultatas toks, kad Rusijos armija – Ukrainoje.

– Nesakyčiau, kad pakalbėjo jau visi, kurie galėjo. Galbūt reikėtų praplėsti ratą tų, kurie gali kalbėtis, ieškoti įvairiausių galimybių, nes nesikalbėjimas veda prie karinių veiksmų. Matome, kad jei tų pokalbių Baltarusijoje metu buvo išeita ir pasakyta, kad viskas eina į gerąją pusę, matome, kad padėtis visiškai priešinga. Tai rodo, kad turime susirūpinti, kas vyksta, ir kodėl taip vyksta. Vis dėlto karo nenori niekas, suprantame, kuo tai gresia visam pasauliui.

– Be abejo. Bet kaip sustabdyti Rusiją, nes, sutinkate su tuo, kad ją reikia sustabdyti. Ir jūs trečiadienį pasakėte, kad sankcijos efekto neduoda. Bet kas tuomet belieka, vien gražus kalbėjimas?

– Aš nesu prieš sankcijas, bet tos sankcijos, kurios buvo pritaikytos, efekto nedavė, tik sustiprino veiksmus. Tai jos buvo nepakankamos arba jos buvo ištęstos laike, kažkur buvo padaryta taktinė klaida. Kalbant apie ateities sankcijas, turi būti daugiau koordinavimo, daugiau analizės poveikio, ir kiekvienas veiksmas turi būti labai apgalvotas, nes ta karštoji linija tikrai yra įkaitusi, daryti klaidų nebegali nė viena pusė.

Jūs buvote viena iš pirmųjų, kuri nuvykote į Kijevą, į Maidaną. Kai jūs stovėjote ant scenos, ar jūs galėjote pagalvoti, kad bus toks scenarijus Ukrainoje?

Tikrai negalėjau pagalvoti. Ukrainos žmonės tikėjo taikiu sprendimo keliu, norėjo pasukti Ukrainos valstybės vystymosi kelią kita linkme, artinant prie Europos Sąjungos (ES) valstybių formuojamos politikos. Tai buvo visų paprastų žmonių akyse ir žodžiuose. Vaikščiojau po minią, kalbėjau su žmonėmis, klausiau moterų, kodėl ten stovi, net garbaus amžiaus, kurių gyvenimas nepasikeis. Atsakymas buvo visų panašus: jie čia dėl to, kad anūkai turėtų kitokį gyvenimą. Tai buvo paprastų žmonių atsakymai. Tenka apgailestauti, kad viskas taip pasisuko, Ukrainos žmonės kenčia dėl to, kad jie norėjo kitokio gyvenimo. Tuo metu, kai aš buvau Maidane, tai buvo taikus, pozityvus Maidanas, kur žmonės dainavo, skandavo savo šūkius, tikėjo savo pergale. Ir man labai gaila, kad tie žmonės buvo nuvilti.

– Kaip jūs manote, kaip pasibaigs įvykiai Ukrainoje?

– Viskas labai priklauso ir nuo dabartinės Ukrainos vadovybės, jų sugebėjimo suvaldyti situaciją.

– O nuo Rusijos?

– Be abejo, ir nuo Rusijos. Aš netraktuočiau, kad Rusijos. Nuo Rusijos prezidento veiksmų ir jo komandos.

– Taip, jeigu jie baigia okupaciją, baigia agresiją, situacija išsisprendžia.

– Tai be abejo, bet iš esmės tai nėra taip paprasta ir greita, kaip atrodo. Mane labai neramina išankstiniai Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai. Neramina ne dėl to, kad jie neturi įvykti, nes  jie turi įvykti, bet, kaip ir paminėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, jų sėkmė labai priklausys nuo to, kokioje karinėje situacijoje bus Ukraina. Jei rinkimais bus pasinaudota blogąja prasme, tai, manau, tikrai turėtų negrįžtamąjį ryšį. Todėl labai priklauso nuo sutelkimo, susitelkimo Ukrainos politikų, nesvarbu, kokioje jie partijoje būtų, kokiai ideologijai atstovautų, jie turi susitelkti vardan tos Ukrainos.

– Nuo Ukrainos klausimų pereikime prie Lietuvos, prie Lietuvos saugumo. Tikriausiai ir jums ne vienas užduoda klausimą, ar bus karas, ar ne; kaip užtikrinti Lietuvos saugumą, ką daryti  kiekvienam paprastam žmogui. Manęs to klausia, dabar aš jūsų paklausiu: ką daryti paprastam žmogui?

– Pirmiausia reikia nepasimesti, nes pasimetimas ir panika yra blogiausi dalykai. Taip, manęs visą laiką klausia verslininkai ar paprasti žmonės, ar bus karas. Atsakingai galiu pasakyti, kaip ir vakar buvo patikinta, ir šiandien apie tai kalbame, kad mes esame NATO valstybė ir 5-asis straipsnis mums galioja, priemonės ir strateginiai dalykai yra numatyti. NATO viršūnių susitikime turbūt bus sukonkretintos tos priemonės.

Galime jaustis, kad nesame vieni ir pagalbos mes sulauksime, bet visada turime žinoti, kad visi turime būti pasiruošę, reaguoti į bet kurią situaciją, jei ji iškiltų. Pirmiausia sau turime atsakyti: aš ginsiu tėvynę, jei to reikės, ar aš išbėgsiu į užsienį? Tai pirmas klausimas, į kurį kiekvienas sau turi atsakyti, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. Kaip vienas valstybės vadovų turiu atsakingai pasakyti: esu įsitikinusi, kad to neprireiks, bet įtampos, nerimo tikrai gali būti, [todėl] turime padaryti namų darbus, kiekvienas žmogus turi būti informuotas, žinoti, kur jis tokiu atveju turi atsirasti, kaip turi elgtis.

– Mūsų saugumui tikriausiai svarbu ir santykiai su kaimynais – Baltijos šalimis, bet iš kitos pusės – ir su Lenkija. Ar sutinkate su tuo?

– Be abejo, su visais kaimynais.

– Kaip pagerinti santykius su Lenkija? Esame NATO šalis ir, neduok Dieve, blogiausiu atveju, jos kariai turėtų atvykti ir ginti mus nuo galimos agresijos. Santykiai su Lenkija dabar nėra patys geriausi.

– Su Lenkija užsienio politikos, mūsų bendri klausimai, kuriuos sprendžiame, tikrai nėra blogame lygyje. Parlamento vadovai bendrauja. [...] Šiek tiek mūsų, Lietuvos piliečių lenkų, klausimas buvo paaštrėjęs, bet oficiali Lenkijos pozicija yra ganėtinai griežta, jie nuo kai kurių pasisakymų atsiribojo. Tai rodo, kad valstybės vis dėlto vertina sudėtingą geopolitinę situaciją. Visi Lietuvos žmonės turi suprasti, kokios jie tautybės bebūtų, kad ambicijoms, intrigoms dabar tikrai ne laikas ir ne vieta.

– Bet ar tikrai tie santykiai su Lenkija pagerėjo, kas tai rodo? Šaltukas tikrai buvo. Radoslawo Sikorskio, Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio pasisakymai... ir mūsų politikų buvo išsakytos tam tikros nuomonės viešai, kurios tikrai neliudijo, kad yra patys geriausi santykiai. Pagaliau neišspręstos problemos dėl pavardžių rašymo, dėl gatvių pavadinimų, lentelių. Tai yra neispręsti klausimai ir Lenkija sako, kad reikėtų vis dėlto spręsti, jei norime nuoširdžių santykių.

– Faktai kalba šiek tiek apie kitą – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bendrauja ir bendradarbiauja su Lenkijos prezidentu, dalykinė ir darbinė atmosfera tikrai tinkama ir gera. Parlamentai bendradarbiauja, Vyriausybės taip pat. Ūkiniais klausimais, žinoma, kyla kai kurių nesutarimų, ginčų, bet tai yra natūralu ir nematau ypatingo nesutarimo ar  ypatingos situacijos.
Tai, kad kaip ir minėjau, Lietuvos Respublikos piliečiai, lenkų tautybės politikai, kelia klausimų dėl tautinių mažumų įstatymo, tai yra mūsų kasdieniai darbai, mūsų politinės diskusijos, kaip ir dėl kažkurio kito įstatymo. Ne vieną kartą esu pažymėjusi, kad dėl tautinių mažumų įstatymo turi sutarti visos tautinės mažumos, nes tai, ko nori lenkų tautinė mažuma, netinka kitoms tautinėms mažumoms, todėl turi susėsti visos tautinės mažumos kartu su mūsų politikais ir rasti bendrą sprendimą. Tautinių mažumų įstatymas nėra vien tik lenkų tautinės mažumos.

– Taip, bet ar yra tarp Lietuvos politinio elito bendras sutarimas, kad iš tiesų pavardžių rašymas originaliais rašmenis lotyniškų rašmenų pagrindu yra žmogaus teisė ir yra nekvestionuojama, žmogus gali turėti savo nuosavybę į savo pavardę? Kodėl turėtų keisti kitomis raidėmis?

– Kiekviena valstybė turi savo įstatymus ir gyvenantys joje piliečiai turi gerbti savo valstybės įstatymus.

– Bet įstatymus galima pakeisti.

– Mes laukiame Valstybinės kalbos inspekcijos išaiškinimų, kadangi jie turi pasakyti savo nuomonę. Seimo rudens sesijoje, manau, gali būti, kad mes grįšime prie tų klausimų. Ir tikrai nematau aš čia tokios didelės problemos, skirtumo, kokį įstatymą mes diskutuojame, nes dėl kai kurių įstatymų, kurie liečia mūsų vidinį gyvenimą, mes taip pat labai ilgai ir aktyviai diskutuojame, tai aš nelabai suprantu, kodėl sureikšminame pavardžių ar tautinių mažumų.

– Tai būtent, kodėl sureikšminame? Priimkime tą įstatymą ir nereikės tiek daug metų kalbėti.

– Manau, mes dar turime padiskutuoti. Turi būti išdiskutuota ir rastas bendras, kompromisinis sprendimas.

Trečiadienį buvo valdančiosios koalicijos Politinė taryba, kuri priėmė keletą sprendimų. Vienas iš jų – nuo spalio bus didinama minimali mėnesio alga (MMA) 35 Lt. Kaip tai vertinti? Kodėl 35 Lt?

Tai šiek tiek susiję su euro įvedimu. Vis dėlto skaičiuojant eurais tai turi būti apvali suma. Buvo siūlymas kitokio skaičiaus, tačiau apsispręsta, kad iš karto būtų tinkamai suapvalinta ir atsirado 35 Lt. Tai yra pirmas žingsnis, tą ką, ir buvome kalbėję, dviem etapais keliama minimali alga. Tai yra derinama trišalėje taryboje, mes matome galimybių jau šį, paskutinįjį ketvirtį, pakelti 35 Lt.

– Ar ne per mažai?

– Kaip ir minėjau, yra sutarta didinti 2 etapais. Tai yra pirmas žingsnis, visi sutarėme, kad po Naujų metų, įvertinus naujus rodiklius, kurie šią ar kitą savaitę pasirodys, bus vertinama situacija, bus apsispręsta, kokius 2015 metais priimti sprendimus dėl MMA didinimo.
Šiandien labai aiškiai sakome, kad 2015 ne tik didinsime MMA, bet ir kalbama apie Vyriausybės nutarimą dėl biudžetinių įmonių darbo užmokesčio padidinimo, paprastai sakant, kad nesusilygintų atlyginimai MMA ir darbo užmokesčio, kurie reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Šie du projektai turi eiti lygiagrečiai. Tai pareikalauja tikrai nemažų pinigų, todėl turime išdiskutuoti. Dabar tie 35 Lt tris mėnesius yra apie 5 mln. Lt. Manome, kad savivaldybės tikrai ras galimybių atrasti pinigų savo biudžete. Tuo metu 2015 metais kalbame apie sisteminį pokytį.

– O sisteminis pokytis, kiek?

– Tai yra svarstymas, bet kalba eina apie 100 Lt. Įvertinus, kad jei tiek keliame, būtų 52 mln, nes jau 35 Lt pasikelia dabar, tai iš viso pasikeltų 135 Lt. Tam, kad nesulygintumėme atlyginimų, mums tikrai reikės nemažai pinigų, šimtų milijonų. Dabar skaičiuojame skirtumą tarp to, ką reikės sumokėti  „Sodrai“, ir to, kas sugrįš į biudžetą. Vyksta skaičiavimai, įvertinę galimybes pateiksime skaičius.

– Bet ar nebus per sunku Lietuvos ekonomikai, nes dalis lietuviško verslo yra susijusio su Rusija, dėl sankcijų patiria ne pačius geriausius laikus. Ar kitais metais iš tiesų džiuginantis augimas bus?

– Verslui didelės įtakos nebus, tą sako ir verslo struktūros. Teko bendrauti su verslininkais, daug kas sako, kad tekstilės pramonė, siuvimo įmonės negali pakelti atlyginimų. Taip, nes jie eksportuoja paslaugą į užsienį. Jiems užsakovas, pavyzdžiui, anglas, nedidina įkainio, nes pasako: Lietuvoje MMA yra 1000 Lt. Taigi, laikome žmones Lietuvos darbo biržoje, mokame jiems išmokas, krinta motyvacija darbui, verslininkai neturi darbo jėgos. Jei verslas sako, kad didelės įtakos 100 Lt ar 135 Lt pakėlimas neturės, taip ir yra. Mes didžiausią problemą matome biudžetiniame sektoriuje.

– Taip, būtent. Lietuvos biudžetas turės būti didesnis ir reikės surasti tuos šimtus milijonų, iš kur? Iš verslo. Tai ar įvertinant tą situaciją, kad vis dėlto tam tikras verslo sektorius, kuris turi ryšių su Rusija, nukentės, koks bus tas augimas?

– Nėra tokia jau bloga situacija dėl eksporto į Rusiją. Gal viena kita įmonė daugiau kaip 50 proc. produkcijos eksportavo į Rusiją, bet jie žinojo, kad tai yra rizikinga rinka, ne vieną kartą pieno produktai buvo sustabdyti, taigi, kai kurios įmonės persiorientavo.

– Bet ką daryti žemdirbiams, kurie melžia karves?

– Tikrai labai aktyviai dirbama dėl naujų rinkų paieškų. Tiek Vyriausybė, tiek politikai yra sutarę, kad dės visas pastangas, kad mūsų verslas atidarytų naujas rinkas.

Kai buvo paskelbtos sankcijos, dėl ūkininkų buvo labai aiški pozicija, pati esu kartojusi: ūkininkas neturi nukentėti, jis neturi mažinti bandą, nes ten valstybė taip pat investavo europinius pinigus, plėsdama bandą ir grąžindama gyvulininkystę į aktyvią rinką. Taip pat turi būti išsaugotos darbo vietos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra visiškai pasirengusi dėl darbo vietų išsaugojimo. Jei įvyktų pati sudėtingiausia situacija, būtų mažinamos darbo vietos, kaip tiems žmonėms padėti. Tokio didelio posūkio šioje vietoje nematome, rinkas, manau, atras naujas, nes ir verslas aktyviai dirba. Nesinorėtų, kad kažkuris verslas, kažkuri grandis bandytų pagudrauti ir pasinaudoti ta situacija. Geopolitinė situacija yra ne ta, kad mes vieni kitų sąskaita spręstume savo problemas, visi turime suprasti, kad yra įtempta situacija, bet nekelti žmonėms atlyginimų mes negalime. Žmonės turi turėti už ką pavalgyti, išleisti vaikus į mokyklą, apsirengti ir sumokėti komunalinius mokesčius. Ir tam neužtenka tos minimalios algos.

– Ir tai yra bendras koalicijos sutarimas?

– Taip.

– Jūsų koaliciją paliko Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Apgailestaujate?

– LLRA turėjo išskirtines sąlygas koalicijoje. Jei pasižiūrėtume taip, kaip skaičiuojama, kiek pagal seimo narių skaičių partijai turi priklausyti postų, tai jie turėjo išskirtines sąlygas ir ministrų, ir viceministrų skaičiaus atžvilgiu. Turėjo ministrą, 5 viceministrus, seimo vicepirmininką, komiteto pirmininką, Nacionalinio saugumo komitete pavaduotojo vietą – tai tikrai labai daug. Ir tai, kad vis dėlto nugalėjo kažkokios ambicijos, manau, buvo nepamatuota.

– Ambicijos kieno?

Toje kovoje dėl viceministrės Renatos Cytackos. Tokia didžiulė auka LLRA buvo per didelė. O koalicija dirbs, turime pakankamai stabilią koaliciją, ilgalaikes strategines darbo  kryptis, nuosekliai dirbome ir vykdome įsipareigojimus.

Sakėme, kad grąžinsime nusavintas pensijas ir tas procesas jau prasideda. Gruodžio mėnesį žmonės gaus pinigus. Dėl MMA sutarėme, dėl pensijų kėlimo sutarėme, ir visi kiti klausimai sprendžiasi. Natūralu, kad kartais ginčijamės, diskutuojame, bet tose diskusijoje randamas geriausias išeities sprendimas.

– Kas bus energetikos ministru?

– Tas klausimas dar šią savaitę yra ankstyvas. Jis persikelia į  kitą savaitę, kadangi Energetikos ministerija yra viena iš sudėtingiausių, mes labai atsakingai svarstome tas pozicijas. Vystomi ir numatomi vystyti ministerijos projektai yra sudėtingi projektai, valstybei turintys strateginę reikšmę, todėl mes labai atsakingai svarstome kandidatūras. Kandidatų yra ne vienas.

– O jie visi iš DP?

– Nenoriu apie asmenybes kalbėti visiškai. Negaliu atskleisti. Nenoriu eskalacijos. Šiuo  metu mes nagrinėjame kandidatūras, tariamės su kandidatais, kurie yra pasiūlyti skyrių, komitetų. Pirmiausiai jų ieškome DP. Iš kitos partijos kandidatų tikrai nėra.

– Kokia jūsų pozicija dėl pagrindinių mūsų energetinio saugumo krypčių, pavyzdžiui, atominės elektrinės? Reikia jos ar ne?

– Aš dar nespėjau susipažinti su atlikta studija, kurią ekspertai pristatė Premjerui. Bet kiek man teko diskutuoti su Premjeru, kiek jis informavo, tas klausimas dar tikrai reikalauja rimtų diskusijų ir apsisprendimų.

Tai yra strateginiai, ekonominiai, techniniai dalykai. Kiek šiandien suprantu, net priėmus sprendimą, kad, pavyzdžiui, atominę elektrinę statome, dar nebūtų išspręsti visi techniniai klausimai. Specialistai turi įvertinti visas technines galimybes, o mes politikai turime dar kartą labai aiškiai įvardinę ko norime, tartis su savo žmonėmis ir priimti sprendimus.
Praeitą kartą žmonėms trūko informacijos. Visiems buvo aišku, kad to meto sąlygomis elektrinės statyti nebuvo galima. Dabar visos šalys eina į kompromisus ir, manau, kad galime ieškoti išeities taškų.

– O kokie jūsų partijos prioritetai energetikos srityje?

– Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų partijos programoje yra įrašyta, jog Lietuva turi išlikti atominė valstybė. Visi energijos šaltiniai turi būti vystomi lygiagrečiai. Mes neturime pakankamai žaliosios energijos, saulės energijos mes irgi nesugeneruosime tinkamomis kainomis, tad pusiausvyra turi būti išlaikyta pačiu naudingiausiu santykiu Lietuvos žmonėms.

– Šildymo sezonas artėja. Bus aktualios šilumos kainos. Turėsime terminalą, bet ar jis atpigins dujas? Gal vertėtų galvoti apie biokurą?

– Aš dar kartą pasilieku prie savo nuomonės, kad visas kuro rūšis turi būti stengiamasi išnaudoti maksimaliai tam, kad būtų galiam sumažinti bendrąją kainą. Jei visa Lietuva pereis prie biokuro, brangs žaliava, tad tuose rajonuose, kur dabar kainos sumažintos kainą, šilumos kaina išaugtų. Mes neturime tiek resursų, kad vien tik biokuru užpildytume visą šilumos ūkio sistemą.
Mes esame tam [visiškai apsirūpinti biokuru – LRT.lt] nepasiruošę. Mes galime filosofuoti, bet geopolitinė situacija diktuoja savo sąlygas ir pirmasis mūsų uždavinys – kad Lietuvos gyventojai visą žiemą turėtų šilumą savo būste.

– Prezidentė taip pat atidžiai žvelgė į energetinius projektus ir jos nuomonė apie tai, kas taps ministru, yra labai svarbi. Ar jūs sutarimą su prezidente randate?

– Energetiniai klausimai nėra vieno energetikos ministro klausimai. Ministrai, pernelyg nenukrypdami, turi vykdyti Vyriausybės programą. Ministras turi tartis su Vyriausybės vadovu, Vyriausybės kabinetu, prezidente, su Seimu. Visur turi būti rastas bendras sutarimas, nes didieji projektai yra valstybės strateginiai projektai ir čia atkirtų nuomonių būti negali.
Su prezidente be abejo kandidatas bus suderintas. Darbine tvarka, kaip priklauso, mes pateiksime premjerui, jis derins su prezidente.

– Jūs su prezidente derinate pozicijas?

– Mes, visi trys šalies vadovai, dirbame sutelktai, konstruktyviai. Dirbame vardan Lietuvos, vardan jos ateities.

– Nesutarimų neiškyla ir neiškils ateityje?

– Kaip ir minėjau, politika yra diskusijos, kompromisų dalykai. Būtų nenatūralu, jei nebūtų diskusijų. Politikoje tam ir yra skirtingi požiūriai, ideologijos.

– Kokia bus artėjanti seimo sesija?

– Prognozuoju labai darbingą ir sudėtingą. Mes jau turime ir prezidentės teiktus siūlymus, ir vyriausybės projektus, labai daug komitetų, atskirų seimo narių pasiūlymų. Diskutuosime su komitetų pirmininkais, kad būtų išskirti prioritetai, nes tiek teisės aktų, kiek pateikta, apsvarstyti neįmanoma. Sesiją pradėsime nuo tų projektų, kurie yra reikalingi euro įvedimui.

– Kokie dar, jūsų manymu, yra prioritetai be euro įvedimo? Jūs užsiminėte apie tautinių mažumų įstatymą.

– Aš nesakyčiau, kad tai yra prioritetas. Manome, kad prioritetas yra su socialine atskirtimi susiję įstatymai. Taip pat verslo sąlygų gerinimo projektai ir projektai, susiję su mokesčių administravimo gerinimu.

– O štai pareigūnų klausimas. Generalinio prokuroro Dariaus Valio klausimas, kuris Seime vis sprendžiamas, neišsprendžiamas. Jis iškils sesijos metu?

– Aš manau, kad jis iškils, nes dabar jau jaučiu seime tą atmosferą. Seime yra nuomonių, kad jo grąžinimo procedūra turėjo vykti su Seimo pritarimu.  Aš paprašiau teisininkų, kad jie išsiaiškintų, kokia yra situacija, bet, žvelgiant į tą informaciją, kurią šią dieną turiu, tai yra tokia neapibrėžta situacija pirmą kartą. Ir manau, kad teisininkai turės darbo.

– Ar nebūtų geriau, jei pats D. Valys pasitrauktų ir būtų ieškoma naujo generalinio prokuroro?

– Aš ne kartą esu sakiusi ir galiu pakartoti, kad generalinis prokuroras valstybines institucijas pastato į tam tikrą nesutarimų lauką. Tai, kad Seimo ir Prezidento institucijos negali normaliai kalbėtis šiuo klausimu yra nenormalu.
Aš manau, kad jis pagaliau turi suprasti, jog nusižengimas buvo ir tokias aukštas pareigas užimantis žmogus tuos klausimus turi vertinti ne tik per savo asmenine prizmę, bet ir bendrą situaciją. Aš manau, kad jam ir pačiam bus sunku dirbti ir jis turėtų priimti sprendimus. Jis įgijo patirtį savo pozicijoje ir galėtų surasti darbą, kur savo žinias galėtų realizuoti.

– Kaip vertinate specialiųjų tarnybų darbą? Vis iškyla įvairiausių skandalų, žiniasklaidoje yra įvairiausių nuomonių apie tai, kad tarnybos piktnaudžiauja joms suteiktomis galiomis. Ar tai nėra sritis, kur turėtų padirbėti Seimas, pažiūrėti, kas gi ten iš tiesų vyksta?

– Aš sutinku, kad Seimas turi peržiūrėti teisės aktus, įstatymus, kurie buvo priimti Seime. Pavyzdžiui, naujas Kontržvalgybos įstatymas, kuris ką tik pradėjo veikti, tikrai turi spragų.

Man tik būna keista, kai aš pirma paskaitau internetiniuose tinklalapiuose, o po to gaunu oficialią informaciją iš specialiųjų tarnybų. Taip neturi būti. Čia trūksta tvarkos.

– Kodėl tos specialiosios tarnybos tokios skylėtos?  Jei taip slaptą informaciją nutekina per įvairius kanalus, tai kur yra garantija, kad ta slapta informacija nenuteka Lietuvai priešiškoms jėgoms?

– Aš tai ir norėjau pasakyti. Jei informacija tampa vieša, tai nereikia ir nutekinti. Visi moka skaityti įvairiomis kalbomis ir tam dirba ir mūsų Rytų kaimynių žvalgybos, jos susirenka tą informaciją. Net nereikia kažkokių ypatingų pastangų.
Situacija tokia neturėtų būti ir, manau, kad tai yra taisytini dalykai.

Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo, kiekviena institucija savo informaciją laiko savo turtu, nenori dalintis tarpusavyje ir tai yra blogai. Turi labai aiškiai būti atribota, kur yra teikiama susisteminta informacija vadovams. Bet jei gauname informaciją, kuri yra išanalizuota iš mūsų internetinių tinklalapių, kokio ji gali būti riboto naudojimo? Turi būti daromos reformos. Nesakau kad negauname rimtos informacijos, bet srautas yra nemažas, o grifai dedami neįvertinant turinio.

Nesu patenkinta ta informacija ir tuo darbu. Mes kalbėjomės ir su komiteto vadovu, praktiškai jie [VSD – LRT.lt] didele dalimi nevykdo funkcijų, kurios jiems yra priskirtos pagal teisės aktus.

– Kada tuomet keisis direktorius [VSD – LRT.lt]? Prezidentė juo irgi yra nepatenkinta, ir jūs.

– Aš manau, kad vienas vadovo pakeitimas nepakeis situacijos. Manyčiau, kad mes galbūt finansavimą dažnai nukreikiame ne ten, kur reikėtų. Galbūt daugiau reikia investuoti į įrangą, žmogiškuosius išteklius.

– Kokie dabar yra jūsų santykiai su Viktoru Uspaskichu?

– Jis yra DP garbės pirmininkas, o aš esu DP pirmininkė.

– Jūs su juo konsultuojatės kokiais nors klausimais, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus?

– Pagal DP statutą garbės pirmininkas turi teisę dalyvauti partijos valdybos, tarybos, prezidiumo posėdžiuose. Šiuose posėdžiuose mes susitinkame. Jis dalyvauja, kada turi galimybių ir laiko. Kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet sprendimai priimami teisingi.

– Telefonu pasiskambinate su juo pasikonsultuoti ar yra darbinis bendravimas per posėdžius?

– Ne mes telefonu su ponu Viktoru nekalbame.

– Kaip žvelgiate į šių metų pabaigą, 2015 metus, laukia euro iššūkis, vyksta neramumai Rytuose. Reikia tikėtis optimistinio scenarijaus?

– Aš visada esu optimistė. Visiems linkiu į visus gyvenimo atvejus žvelgti pozityviai.

Na, o jei rimčiau, 2014 metų biudžeto surinkimas vyksta labai neblogai, „Sodros“ biudžeto vykdymas taip pat yra tinkamas. Turi perviršio, todėl galėsime gyventojams grąžinti skolas.

Kadangi geopolitinė padėtis yra įtempta, tai vertiname planuodami 2015 metų biudžetą. Visi turi atsakingai suprasti, kad sprendimai gali reikalauti daugiau lėšų krašto gynybai ar socialiniai atskirčiai mažinti. Jei būtų galimybės, visiems spręstume visas problemas, tačiau turime balansuoti ir susidėlioti prioritetus. Jie 2015-2016 metams jau yra sudėlioti.