Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė, kad jos nurodymu iš viešai prieinamų dokumentų išimtas prokuratūros raštas su politikų pokalbių išklotinėmis.

Parlamento vadovė teigė taip pasielgusi, nes Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl telefoninių pokalbių stenogramų ištraukų, kurios yra nutarimo nutraukti rezonansinį ikiteisminį tyrimą dalis, paviešinimo teisėtumo.

„Neaišku, ar dabar mes Seimas, kaip institucija, turime teisę viešinti“, – sakė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad ant šio rašto buvo nurodyta, jog jis skirtas tik Seimo Antikorupcijos komisijos nariams susipažinti.

„Teisininkų nuomonės yra išsiskyrusios, ar reikėjo papildomo prokurorų leidimo paviešinti, ar užteko, kad jos buvo surašytos nutartyje ir buvo galima naudoti“, – žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Prokuratūros raštas su pokalbių išklotinėmis buvo pridėtas prie komisijos narių konservatorių Arvydo Anušausko, Jurgio Razmos ir Rimanto Dagio atskirosios nuomonės, pareikštos dėl atlikto parlamentinio tyrimo apie politikų šeimų verslo interesus, ir paskelbtas Seimo teisės aktų bazėje.

Šios pokalbių išklotinės atskleidė, kaip Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas siekė, kad būtų panaikinta Vyriausybės nutarimo dalis dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo. Meras neslėpė, kad šis sprendimas svarbus bylinėjantis dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose likimo. Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, siekia, kad šis mero kaimynystėje statomas gyvenamasis namas būtų nugriautas kaip nelegali statyba. R.Malinauskas dėl to skambino aplinkos ministrui, Vyriausybės kancleriui, kt.

Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio priimant Vyriausybės nutarimo pakeitimą, bet nutraukė neradusi nusikaltimo sudėties. Tyrimo medžiagą prokurorai perdavė vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Antradienį Seimui pateiktos parlamentinio tyrimo išvados supriešino valdančiuosius socialdemokratus ir opozicinius konservatorius. Valdančiųjų atstovai, antradienį balsuodami po pateikimo, komisijos išvadas palaikė, konservatoriai nedalyvavo balsavime, o liberalai susilaikė.

Be to, šios išvados sulaukė trijų atskirųjų nuomonių, kurias pareiškė aštuoni iš 18 Antikorupcijos komisijos narių, tarp jų – ir komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

„Tai politinės išvados, o politikai visada turi nuomonę ir tą nuomonę, pagal įstatymą, išdėsto kaip atskirą nuomonę“, – žurnalistams sakė V.Gailius.

Nepaisant to, Antikorupcijos komisijos atliktą tyrimą jis vadino prasmingu: „Prasmingas, kadangi visuomenė sužinojo daug detalių, kaip valdoma mūsų valstybė, kaip priimami sprendimai ir kaip vyksta užkulisiniai Vyriausybės darbai.“

Valdančiųjų balsais patvirtintose komisijos išvadose nurodoma, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau esminių pažeidimų nenustatyta.

Išvadose taip pat nurodoma, jog negauta „duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai“.

Dokumente tvirtinama, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius, o Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.

Komisija nieko blogo neįžvelgė ir leidinio „Mano Druskininkai“ finansavimo modelyje, nors nustatė, kad pernai ir šiemet savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ dukart skyrė paramą viešajai įstaigai „Kantri medija“, leidžiančiai minėta laikraštį. Iš viso skirta 136 tūkst. eurų.

Tuo metu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės privačiu verslu susijusius epizodus.

Konstatuota, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“.

Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.

Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė A.Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.

„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, – teigiama išvadose.

Ištyrusi ekspremjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sūnaus įsidarbinimą „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims konstatavo neturinti objektyvių duomenų, teigti, kad tėvo eitos pareigos lėmė sūnaus įsidarbinimą.

V.Gailius atkreipė dėmesį, kad dėl kelių Antikorupcijos komisijos tirtų klausimų atliekami ikiteisminiai tyrimai.

Jo atskirojoje nuomonėje siūloma premjerui Algirdui Butkevičiui įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio veiksmus veiksmus, kuriais „galimai buvo daromas spaudimas Vyriausybei dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo (dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo – BNS), (...) piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi aspektu“.

Trijų konservatorių atskirojoje nuomonėje pareiškiama, kad minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto skubotą rengimą ir priėmimą lėmė neatsakingi aplinkos ministro, Aplinkos ministerijos kanclerio, Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos veiksmai, „kurie sukėlė visuomenėje abejones ir nepasitikėjimą Lietuvos vykdomąja valdžia“. Taip pat konstatuota, jog tyrimas dėl giminaičių įdarbinimo vandens parke iš esmės neatliktas.

Trečiojoje – dviejų socialdemokratų ir dviejų „tvarkiečių“ – atskirojoje nuomonėje pabrėžiama galima žala valstybei dėl A.Landsbergienės mokyklos sudarytos sutarties su bendrove „NT valdos“ dėl patalpų nuomos.

Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos darbuotojų giminaičius.

Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.