Anot jo, tai buvo aktualu, kai į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

„Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai“, – komentuodamas KT nutarimą trečiadienį BNS sakė komiteto vadovas.

„Įsiskaitysime, padiskutuosime, įsivertinsime ir tada pateiksime vertinimą. Šalia to galiu pasakyti, kad apgręžimą reikėjo pradėti daug anksčiau, būtume išvengę šitos konstitucingumo problemos“, – tvirtino jis.

L. Kasčiūno teigimu, kartais teisinis aiškinimas gali kartais pakirsti sprendimus, kurie stiprina nacionalinį saugumą.

„Gerbiu, vertinu, bet kaip kažkada Abrahamas Lincolnas sakė: „Teisė nėra savižudybės aktas“, – prieš pusantro amžiaus valdžiusio Jungtinių Valstijų prezidento žodžius citavo NSGK pirmininkas.

Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius įsitikinęs, kad po KT sprendimo kiekvieno užsieniečio situacija turės būti pradėta vertinti individualiai.

„Pirmiausia reikia susipažinti su tuo KT sprendimu (...) ir pažiūrėti, kokios konkrečiai įvertinimo nuostatos yra reikalingos, bet man atrodo, kad apskritai turi pasikeisti paradigminis požiūris apie tai, kaip kiekvieno į Lietuvą atvykusio užsieniečio situacija yra vertinama individuliai ir sulaikymas yra taikomas ne kaip pagrindinė, o kaip kraštutinė priemonė“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, KT pasisakė dviem aspektais – apie tai, Lietuvos teritorijoje atsidūrę užsieniečiai būdavo sulaikomi be teismo ar institucijos sprendimo, ir dėl to, kad jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre be teisės judėti šalies viduje.

Abi šios normos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, tačiau pirmoji jau nebegalioja.

„Seimo statute numatytos aiškios procedūros ir terminai, kaip yra įgyvendinami Konstitucinio Teismo sprendimai, tačiau tikiuosi, kad (vidaus reikalų ministrė – BNS) Agnė Bilotaitė ir (NSGK pirmininkas – BNS) Laurynas Kasčiūnas dabar nesakys, kad KT prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, – teigė T. V. Raskevičius.

KT trečiadienį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai.

Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.

KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.