„Sisteminį priešiškų valstybių poveikį mūsų ekonomikai, o per ją ir politikai, mes esame eliminavę, suvaldę ir atrodome tikrai neblogai. Jeigu kalbėtume apie strateginius ūkio sektorius – energetiką, transportą, telekomunikacijas – priešiškų valstybių kontrolės ten nėra. Kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse situacija daug liūdnesnė. Bet šalia to mes turime karo akivaizdą ir visą sankcijų politiką. Be jokios abejonės, sankcijų politiką ES vykdo kaip vienetas, bet būna atvejų, kai yra tam tikrų apėjimų. Šalys bando padėti Rusijai apeiti, yra konsultacijų, kaip tuos pinigus išvedinėti iš kitų ES narių“, – teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvoje vis dar yra verslų, turinčių ryšių su Rusija, tačiau jos sudaro tik 1 proc. visų Lietuvos užsienio investicijų. Pasak L. Kasčiūno, šis NSGK posėdis buvo skirtas būtent tiems verslams įspėti.

Kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus.

„Mes išgryninome idėją, kad reikėtų baudžiamajame kodekse sustiprinti bausmę, kad atgrasytų nuo tokių veiksmų Lietuvoje. Finansinių nusikaltimų tarnybos su pinigų plovimo prevencijos centru mums pasiūlys tam tikras formuluotes, kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus. Identifikavome vieną silpnesnę vietą ir tą spragą ten užpildysime. Kiti dalykai susiję su tuo, kad, pavyzdžiui, dalyvauji Lietuvos politikoje ir turi verslą Lietuvoje ir Rusijoje, t. y. moki mokesčius Rusijai. Šiandieninėje karo akivaizdoje moki priešiškai valstybei mokesčius, iš kurių ji finansuoja karą Ukrainoje. Mes tokių atvejų Lietuvoje turime. Lietuvos užsienio investicijų Rusijoje yra tik 1 proc. Tie skaičiai nedideli tiek Rusijos kapitalo įmonių Lietuvoje, tiek Lietuvos kapitalo įmonių Rusijoje. Mūsų posėdis skirtas tam, kad pasiųsti signalą verslui – jeigu jis gali, geriausia būtų savanoriškai ieškoti būdų, kaip iš ten pasitraukti“, – tikino nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą, lietuviško verslo nereikėtų varžyti, o verčiau leisti pačiam apsispręsti, kaip elgtis. NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad verslo santykių palaikymas su priešiškomis valstybėmis kenkia nacionaliniam saugumui.

„Žiūrint apie kokį verslą kalbama. Jei esi politikas ir turi verslą, tai čia jau ne tik reputacijos klausimas, yra daug didesni reikalavimai. Kalbant apie kitus atvejus, yra ne tik moralinis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Tu padedi šaliai, kuri kovoja prieš mūsų strateginius sąjungininkus. Viena vertus, norėtųsi sąmoningumo – čia būtų geriausias kelias, žmonės tiesiog iš ten išeidinėtų, kas iš esmės ir vyksta. Šiandien girdėjome iš verslo bendruomenės, kad jų Rusijoje konceptualiai nėra, tik likučiai, nėra plėtros. Norėtųsi, kad tas pasitraukimas vyktų savanoriškai, bet, jeigu yra galimybė iš valstybės pusės šiek tiek tų saugiklių suformuluoti... Mes dar esame diskusinėje fazėje, nes norint judėti į priekį su stipresniais draudimais, tai natūralu, kad reikia rasti ir palaikymą. Kol kas yra skirtingos nuomonės. Diskusijas pratęsime, išeisime su tam tikrais pasiūlymais. Nesakau, kad tai bus visiškas draudimas, bet su tam tikrais papildomais saugikliais dabartiniam mūsų teisiniam reguliavimui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jeigu esi politikoje ir turi verslą Rusijoje, kaip padaryti, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje?

L. Kasčiūnas džiaugėsi Lietuvos sprendimu įsirengti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dėl jo esame atsparesni Rusijos energetiniam šantažui.

„Rusija projektavo Lietuvos baudimą dėl Kaliningrado tranzito prieš mėnesį. Anksčiau visi žiūrėtų į energetiką ir sakytų „va, čia tai mes užvošim“ – galima Vokiečius užspausti dėl energetinių dalykų su dujomis, latviams gali užsukti, o Lietuvai tu nieko negali su dujomis padaryti. Mes turime suskystintų dujų terminalą, kuris čia tiek buvo kritikuotas, bet yra gyvybiškai svarbus dalykas. Mes esame susijungę su dujų saugykla. Kai Europa svarsto, ką reikės daryti, Lietuva turi stiprų pamatą po kojomis. Per ekonomiką, per čia veikiančius Rusijos subjektus mus spausti yra beveik neįmanoma, mes pakankamai atsparūs, nes ryšius esame gerokai nutraukę. Ar gali veikti per ką nors, kas iš Lietuvos turi investicijų Rusijoje – atviras klausimas. Pasižiūrėkime giliau. Jeigu esi politikoje ir turi verslą, kuris yra Rusijoje arba kokioje kitoje priešiškoje valstybėje, kaip padaryti taip, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje? Dėl to reikia Lietuvoje sukurti tą atsitraukimo mechanizmą, kad atitraukti politiką nuo verslo“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Veiksmų imsis jau rugsėjį.

„Dabar iš įvairių institucijų susirenkame profesionalų ir ekspertų idėjas tiek dėl sankcijų apėjimo prevencijos, tiek dėl verslo ir politikos atskyrimo, kai tu ateini į politiką. Rugsėjo mėnesį tas idėjas mes paversime projektais, juos registruosime ir pateiksime Seimui“, – teigė L. Kasčiūnas.