Šį pasiūlymą jis pateikė pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

„Mano požiūriu, vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų Krašto apsaugos ministerijoje paskirti viceministrą ar palikti viceministrą su vienu portfeliu, atsakingą už pilietinį pasipriešinimą, nekonvencinį kariavimą ir rezistencijos organizavimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, taip pat būtina paskirti instituciją ar organizaciją, atsakingą už rezistencijos organizavimą, bei numatyti išteklius tam tikslui.

„Galbūt reikėtų net įstatymiškai įtvirtinti tokį poreikį pasitelkiant Ukrainos pavyzdį ir taip padėtį tašką, ar tokia veikla reikalinga“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Jis priminė, kad pernai liepą pasirašytame politinių partijų susitarime dėl gynybos ir nacionalinio saugumo yra nuostata, jog pasirengimas rezistencijai yra ir vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos strateginių krypčių.

Galbūt reikėtų net įstatymiškai įtvirtinti tokį poreikį pasitelkiant Ukrainos pavyzdį ir taip padėtį tašką, ar tokia veikla reikalinga.

„Ir kas dar svarbu, jeigu įtraukiame į rezistencijos tinklus kuo daugiau visuomenės, tai yra labai svarbus priešo atgrasymo faktorius“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, pilietinio pasipriešinimo kursai rengiami Specialiųjų operacijų pajėgų mokymo centre, Karo akademijoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Šaulių sąjungoje, tačiau kažin, ar to pakanka.

„Esminis klausimas, kaip tie kursai – matome, kad tai daugiau krašto apsaugos sistemos viduje vykstantys kursai, – kaip jie integruoti į visą mūsų gynybos planavimą“, – sakė NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pirmadienį per konferenciją sakė, kad būdami Rusijos kaimynai negalime sau leisti tikėti, jog esame saugūs.

„Mes turime ruošti ne tik 2 proc. (vystyti kariuomenę – BNS), bet visą 100 proc. (rengti visuomenę – BNS)“, – teigė jis.

Anot viceministro, kurį laiką Lietuva didesnį dėmesį skyrė kariuomenės rengimui, bet šiandien ji nebeturi prabangos rinktis tarp kariuomenės ir visuomenės rengimo gynybai.

„Kita vertus, atrodo, turime visas galimybes ir resursus kalbėti apie tai, kad tiek kariuomenė, tiek visuomenė gali būti rengiamos paraleliai“, – sakė Ž. Tomkus.

Pasak viceministro, matant Ukrainos valią priešintis brutaliai Rusijos agresijai, pilietinio pasipriešinimo klausimas Lietuvoje tapo kasdieninės darbotvarkės dalimi.

Ž. Tomkaus teigimu, Seimo patvirtintoje Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje įtvirtinti tris pilietinio pasipriešinimo ramsčiai – valia, atsparumas ir įgūdžiai, jau parengtos strategijos vykdymo priemonės.

Pernai gegužę Seimas patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Vyriausybė planuoja įsteigti Vyriausybės kanclerio vadovaujamą Pilietinio pasipriešinimo tarybą.

Parlamento patvirtintoje strategijoje numatyta, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.

Šia strategija siekiama ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.