„Šiomis dienomis ir Baltarusijos, ir Europos ateitis sprendžiasi Ukrainoje. Už mus ir mūsų ateitį savo gyvybes ir gyvenimus aukoja Ukrainos tauta. Taigi, kalbu šiandieną jums apie Ukrainą, bet iš tiesų kalbu apie mus visus su jumis. Kalbu apie Baltarusiją ir jos ateitį. Nes be laisvos Ukrainos nebus ir demokratinės Baltarusijos“, – teigė L. L. Andrikienė.
URK pirmininkė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Baltarusija de facto nėra suvereni valstybė, pasak politikės, de facto ji yra okupuota.
„Prezidentu save vadina apsišaukėlis, kurio ponas sėdi Kremliuje ir kurio vienintelis tikslas yra išsaugoti sveiką savo kailį ir sukauptus turtus. Būtent jis leido naudoti Baltarusijos teritoriją Rusijos raketų atakoms prieš taikią Ukrainą. Tai jis, A. Lukašenka, sukišo į kalėjimus šimtus laisvę mylinčių ir ginančių žmonių, tai jis brutaliausiu būdu gniaužia laisvą žodį ir laivą mintį Baltarusijoje. Tai jis atidaro vartus Rusijos branduolinių ginklų dislokavimui Baltarusijos teritorijoje“, – akcentavo ji.
Prezidentu save vadina apsišaukėlis, kurio ponas sėdi Kremliuje ir kurio vienintelis tikslas yra išsaugoti sveiką savo kailį ir sukauptus turtus.
L. L. Andrikienė įsitikinusi, kad situaciją Baltarusijoje artimiausiu metu galėtų pakeisti tik Ukrainos pergalė kare su Rusija. Todėl, komiteto pirmininkės teigimu, „šiandien mūsų fronto linija – Ukrainoje“.
„Kas gali pakeisti situaciją Baltarusijoje? Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos – Ukraina. Tiksliau, Ukrainos pergalė šiame kruviname karia, kurio liudininkais, o kai kurie ir dalyviais esame. Mes demokratijos negalime pralaimėti šiame kare, mes tiesiog negalime jame pralaimėti“, – pabrėžė Seimo narė.
URK atkreipia dėmesį, kad kol Rusiją valdo V. Putinas, taikos pasaulyje nebus.
„Mes turime baigti su karo nusikaltėliu V. Putinu. Jei V. Putinas liks valdyti Rusijos, taikos pasaulyje nebus. Todėl aš kviečiu ir siūlau apie: kad ir apie kokias taktikas svarstytume, kokius veiksmų planus rengtume, mes turime bendromis pastangomis ir sutelktomis jėgomis paversti šį baisų karą nauja pradžia. Šis karas gali tapti galimybių langu. Europos saugumo architektūra tikrai gali būti kitokia“, – pažymėjo ji.
