Karas Ukrainoje yra ir Europos neišmoktų pamokų pasekmė, kai po karo Gruzijoje 2008-aisiais nepraėjus nei dviem mėnesiams buvo grįžta prie normalaus dialogo su Rusija, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Būkime nuoseklūs, pradžiai gerbkime savo pačių sprendimus, tada galime tikėtis, kad mūsų sprendimus gerbs ir kiti. Kodėl kiti turėtų gerbti mūsų sprendimus, jei patys to nedarome? Ir tos pamokos, kurių neišmokome 2008 metais, tai akivaizdu, buvo išmoktos tų, kurie dabar vykdo agresyvią politiką. Ir kodėl jie neturėtų kartoti to paties scenarijaus? Akivaizdu, kad jie darys tą patį, jei jų politika - ekspansija“, - Seime trečiadienį vykstančioje diskusijoje saugumo klausimais sakė L.Linkevičius.

Jis tvirtino visiškai nesantis nustebęs dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, nes Vakarai tvirtai nesilaikė savo reikalavimų Maskvai po karo Kaukaze.

„Situacija Ukrainoje ir šalia yra labai simptomatiška. Ir tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra susijęs vien su ja - tai susiję ir su mumimis. Aš kalbu apie mūsų požiūrį, gebėjimą suprasti, kas vyksta, pasidaryti išvadas. Ir daugelis dalykų yra tarsi „deja vu“, ir kai sakome, kad esame nustebę, kaip viskas įvyko, nesame nuoširdūs. Aš asmeniškai nesu nustebęs. Po 2008-ųjų, po Kaukazo karo, po visų tų įvykių, mes, žinoma, galime diskutuoti, kas visa pradėjo, kas žengė pirmą žingsnį, bet mes matome rezultatą - okupuotas Gruzijos teritorijas, karinės galios stiprinimą. Tai pasižiūrėkime atgal - į dokumentus, dėl kurių buvo susitarta, kur pasisakėme, kaip esame prieš, kokie reikalavimai keliami Rusijai, kad ji galėtų grįžti į normalų bendradarbiavimą. Ir po poros mėnesių mes grįžome prie normalių verslo santykių, nes tai svarbu ekonomikai, verslui“, - kalbėjo ministras.

„Situacija yra  įtempta ne tik dėl įvykių, kurie nutiko, bet ir dėl mūsų pačių laikysenos, pamokų, kurių savo laiku neišmokome, priemonių, kurios kartais yra tik „pusiau-priemonės“, o kartais per vėlyvos. Mes nesame kalti dėl įvykių karštuose taškuose, ne mes jų priežastis, bet taip pat - mes galėtume būti sprendimo dalis, nors kartais nesame, likdami stebėtojais, užuot ėmęsi veiksmų“, - sakė L.Linkevičius.

Po trumpo Gruzijos ir Rusijos karo 2008 metais Rusijos, Gruzijos ir Prancūzijos prezidentai pasirašė susitarimą dėl paliaubų, jame buvo numatytas ir Rusijos karinių pajėgų atitraukimas. Tačiau Rusija vis dar laiko karines pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurias pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Tarptautinė bendruomenė regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Seime vykstančią diskusiją saugumo klausimais organizavo Seimas, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Džordžo Maršalo Saugumo studijų Europos centras.