Gruzijoje viešintis L. Linkevičius sako, kad siūlydama pasirašyti specialią sutartį nuo Gruzijos atskilusiai Abchazijai Rusija mėgina faktiškai aneksuoti šį regioną, ir tai primena Krymo scenarijų.

Įteisinta aneksija

„Pasiūlius šį susitarimą, būtų faktiškai įteisinta aneksija labai panašiu būdu, kaip tai įvyko Kryme. Tai yra nepaprastai pavojinga tendencija, kuri turi būti vieningai pasmerkta“, - BNS telefonu iš Gruzijos sakė ministras po susitikimų su Gruzijos vadovais.

L.Linkevičius vizito metu taip pat susitiko su opozicijos atstovais, kurie teigia patiriantys valdžios persekiojimą, ir sakė raginęs visus politikus „peržengti vidines rietenas“ išorinės grėsmės akivaizdoje.Dešimtajame paskutinio amžiaus dešimtmetyje apie atsiskyrimą paskelbusią Abchaziją ir kitą atskilusį regioną - Pietų Osetiją - po 2008 metų karo Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija nuolat laiko tūkstančius savo karių regiono karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

„Po viso to, kas įvyko Ukrainoje, po Krymo okupacijos, puolimo rytų Ukrainoje (jau nekalbant apie agresyvius Rusijos veiksmus Gruzijoje 2008 metais, po to sekusį Abchazijos ir Pietų Osetijos okupavimą bei karinių bazių steigimą jose), mes dar nematome ženklų Rusijoje, jos veiksmuose ar ketinimuose, pripažinti savo kaltę ar koreguoti savo elgseną“, - teigia L.Linkevičius.

L.Linkevičius sakė vizito metu aplankęs nepripažįstamą sieną su Pietų Osetija.

Gruzija birželio mėnesį pasirašė asociacijos sutartį su ES ir siekia narystės NATO, tačiau perspektyvos išlieka miglotos.

Stokholmo sindromas

Ukrainos krizėje Europa kartoja klaidas, kurias darė daug kartų santykiuose su Rusija, nes Vakarų neryžtingumas tik provokuoja Maskvą, rašo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Briuselio laikraštyje „European Voice“.

„Kyla tam tikra tendencija švelninti retoriką ir padėti Rusijai rodytis nei konflikto su Ukraina dalyve, nei jo sukėlėja, mėginant padėti agresoriui „išgelbėti savo reputaciją“. Tai tendencija, kuri verčia prisiminti medicinos diagnozę – Stokholmo sindromas, kuris pasireiškia kai kuriems pagrobtiems žmonėms ar įkaitams“, - teigiama L.Linkevičiaus straipsnyje.

Pasak ministro, ankstesni bandymai „perkrauti“ santykius, remiantis iliuzija, kad santykius su Rusija galima pradėti nuo „švaraus lapo“, baigėsi lygiai taip pat – atgijo revizionizmas ir jėgos žaidimai.

Ministro tvirtinimu, tiesos monopolija, reiškiama valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos Rusijoje, ir toliau teršia žmonių protą bei apninka širdį.

L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau girdimi raginimai „elgtis atsakingai“, „neprovokuojančiai“.

„Iš tikrųjų mes kartojame tas pačias klaidas ir neišmokome vienos svarbiausių pamokų – vėl ir vėl, ir šį šimtmetį, ir praėjusį ne ryžtingi mūsų veiksmai, o veikiau neveikimas, pusinis pasirengimas ir dalinės priemonės provokuoja Rusiją veikti. Jeigu mes pasitrauksime dabar, per kitą agresiją kur nors kitur – gal Padniestrėje – mūsų skundai neatrodys įtikinami“, – teigė ministras.

„Tėra tik viena išeitis – plėsti sankcijas, taikant jas tiems, kurie priima sprendimus Rusijoje ir todėl turi atsakyti už padėtį regione. Sektorinių sankcijų galimybės toli gražu neišnaudotos: pavyzdžiui, dar galima Rusijai tiekti ginklus. Labai svarbu toliau teikti paramą – finansinę, politinę ir karinę – Ukrainos Vyriausybei“, - rašo ministras.

Jis pabrėžė, kad Ukraina kovoja su išorės priešu už savo pasirinkimą.

„Ukraina patiria išorinę agresiją (ne kokią nors vidaus krizę) ir kaunasi už europinį pasirinkimą, kurį jau padarė. Štai kodėl tai nėra tik jų reikalas. Iracionali save naikinanti Rusijos politika liausis tik tada, kai mes būsime vieningi. Kiek gi reikia žadintuvo skambučių, kad mes tikrai pabustume? Turime pasirinkti – ar mes su terorizmu, ar su civilizuotu pasauliu? ES atsakymas į šį klausimą šiuo metu nėra aiškus“, - baigia savo komentarą L.Linkevičius.