Sprendimai dėl gynybos stiprinimo yra atsakas į Rusijos aktyvumą regione, o ne atvirkščiai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Čia ne NATO pradėjo, o Rusija pradėjo labai aktyviai elgtis mūsų regione, tam yra labai daug pavyzdžių“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L.Linkevičius, komentuodamas Rusijos pusės pareiškimus po JAV sprendimo Rytų Europoje dislokuoti sunkiąją ginkluotę.

„Aš galiu keletą paminėti: per balandžio mėnesį iš 30 dienų 26 dienas Rusija vykdė pratybas jūroje netoli mūsų ekonominės zonos, skrydžiai, nepažeidžiant oro erdvės, bet arti tos erdvės skaidant bombonešiams, naikintuvams, jie verčia reaguoti mūsų oro policiją, ir tai yra tris-keturis kartus dažniau nei normaliu laikotarpiu, arba pareiškimai dislokuoti „Iskander“ raketas Kaliningrade, kurių veikimo distancija - 500 kilometrų, gali gabenti branduolinį ginklą, tikrai nesukuria pasitikėjimo atmosferos. Sakyti, kad čia kažkas kažką eskaluoja, jei dislokuoja keletą tankų, atrodo juokinga mažų mažiausiai“, - kalbėjo L.Linkevičius.

„Mes darysime tai, ką privalome, didinsime mūsų teritorijų ir piliečių saugumą, kad niekam net nekiltų minčių išbandyti tas (kolektyvinės gynybos) garantijas. Čia yra viskas aišku, ką bešnekėtų, kokius pareiškimus bedarytų Rusija“, - pridūrė ministras.

Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė dislokuoti šešiose Rytų Europos šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje, brigadai aprūpinti skirtą ginkluotę. Naujienų agentūra „Associated Press“ skelbia, kad į Rytų Europą bus atsiųsti 90 tankų „Abrams“, 140 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir 20 savaeigių haubicų.

Rusija savo ruožtu tokį galimą žingsnį vadina agresyviausiu nuo Šaltojo karo pabaigos ir žada atsakyti, formuodama ar perginkluodama karinės technikos dalinius Vakarų Rusijoje bei Karaliaučiaus srityje.