„Kai kas įsivaizduoja, kad Turkija kažką projektuoja prieš Baltijos šalis, tikrai taip nėra. Jie tiesiog labai profesionaliai gina savo interesus taip, kaip juos supranta. Visuose dokumentuose, ką besvarstytume, jie vis tiek ten randa kažkokių kabliukų ir bando išsiderėti tas pozicijas“, – LRT radijui sakė L. Linkevičius.

Pasak užsienio reikalų ministro, gynybos planų pasirašymą apsunkino būtent Turkijos bandymas išsiderėti pozicijas dėl kurdų mažumų.

„Šiuo atveju tai irgi buvo eilinis bandymas. Jie iš tikrųjų turi savo požiūrį į kurdų mažumas, laiko, kad tai yra teroristinė grėsmė, o kai kurios šalys (su kurdais. – ELTA) bendradarbiauja. Rasti bendrą formuluotę sutarimu labai sunku“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras, akcentuodamas, kad dėl to gynybos planų pasirašymas ir užstrigo.

Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti.

Pasak L. Linkevičiaus, diskusijos, kad Turkija turėtų būti pašalinta iš NATO, yra visiškai neatsakingos. Politiko teigimu, Lietuva yra dialogo šalininkė, nes tai yra didelė ir strategiškai svarbi valstybė.

„Kai kurie labai neatsakingai kalba, kad (Turkiją. – ELTA) reikia pašalinti iš NATO, manau, tai neatsakingi kalbėjimai. Mes esame tie, kur kalbamės ir raginame tą daryti“, – šalies poziciją išsakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras sutinka, kad nutekinta informacija, jog Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas planuoja netvirtinti gynybos planų, galėjo pakeisti valstybės vadovo poziciją. Visgi, pasak L. Linkevičiaus, prie sutarimo labai daug prisidėjo ir šalies politikų pastangos.

„Žurnalistai labai daug klausdavo, kodėl jūs Baltijos šalis skriaudžiate, jiems reikėjo į nepatogius klausimus atsakinėti. Išvakarėse dar labai dirbome, su užsienio reikalų ministru, gynybos ministru kalbėjomės labai draugiškai, o ryte susitikimas prezidentų geroje nuotaikoje buvo, nes viskas jau buvo išspręsta iš vakaro“, – LRT radijui teigė L. Linkevičius, džiaugdamasis, kad po gynybos planų pasirašymo bus galima toliau tęsti darbus.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.