Gruzija bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) gali tikėtis kitais metais, o Ukrainai jo dar teks palaukti dėl šalies rytuose vykstančio karo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Mano požiūriu, Gruzija jau ir dabar pasiruošusi, bet kalbėkime apie kitus metus, vis tiek jau yra gana matomas horizontas. Pirmiausia Gruzija, bet taip pat ir Ukraina gali tikėtis pažangos artimiausiu metu“, - penktadienį pasibaigus ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Rygoje BNS sakė L.Linkevičius.

„Kai vyksta karas, ką gali prognozuoti. Ne tik nuo pačios Ukrainos priklauso situacija, nors ir nuo jos pačios priklauso daug“, - teigė ministras, paklaustas kodėl sprendimai dėl bevizio režimo su Ukraina gali būti priimti vėliau.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Rytų partnerystės susitikimo metu priimtoje deklaracijoje yra „padrąsinančių formuluočių“.

„Pripažintas tų partnerių, kurios nori priartėti prie Europos Sąjungos, europinis pasirinkimas, taip pat svarbu dėl bevizio režimo, yra tokie irgi gana pozityvūs pareiškimai vertinant Gruzijos ir Ukrainos nuveiktą darbą“, - sakė L.Linkevičius.

Jo teigimu, tai, kad deklaracijoje Rytų partnerystės šalims nėra aiškiai numatyta narystės ES perspektyva, nėra nusivylimas Lietuvai.

„Pažodžiui perspektyva nėra numatyta, bet tie, kurie teigia, jog deklaracijoje nieko konkretaus nėra, yra neteisūs, nes europinis pasirinkimas ir tie ketinimai yra pripažinti. Šalys nieko neslepia, jų tikslas ir yra įstoti į Europos Sąjungą“, - sakė L.Linkevičius.

„Įvertinus tą didžiulį spaudimą, karinius veiksmus Ukrainoje, aneksiją Gruzijoje ar spaudimą Moldovoje, yra pasiekta nemažai rezultatų“, - teigė jis.

ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų viršūnių susitikimas ketvirtadienį ir penktadienį vyko Latvijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, sostinėje. L.Linkevičiaus teigimu „kelios šalys“ jau išreiškė norą organizuoti kitą viršūnių susitikimą po poros metų.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala sako, kad viršūnių susitikimo deklaracijoje pripažintas europinis pasirinkimas yra realistiškiausias variantas šiandieninėje politinėje situacijoje.

„Vertinant realistiškai, tai yra viskas, ko jos galėjo tikėtis (...) Ji iš Lietuvos perspektyvos vertintina taip pat pozityviai, nes Europos Sąjunga neatsitraukia, o tiesiog perduoda kamuoliuką Rytų Partnerystės šalims. Dabar jos turi konkrečiais darbais įrodyti, kad jos yra vertos narystės Europos Sąjungoje“, - BNS sakė L.Kojala.

Jis pritarė užsienio reikalų ministro L.Linkevičiui, kad Gruzija yra „labai arti“ bevizio režimo su ES, o Ukrainai siekti tokio režimo trukdo karas su Rusijos remiamais separatistais.

„Teoriškai jis yra įmanomas, bet praktiškai kyla tam tikrų sunkumų. Ukraina vis dar nekontroliuoja savo sienos dalies. Kol nėra išspręstas Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas, natūralu, kad kils politinių abejonių, ar gali Europos Sąjunga įsipareigoti tokiu lygiu integruotis su tokia valstybe“, - kalbėjo politologas.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.

Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje.