Planai iki pandemijos ir viruso nepaveikti darbai

Metų pradžioje įsivaizdavau, kad vis aktyviai kas savaitę skraidysiu: tai į Briuselį, tai į Strasbūrą per Frankfurtą, tai vėl atgal į Lietuvą... Žadėjau aktyviai dalyvauti susitikimuose su moksleiviais ir ne tik su jais, aktyviai įsijungti į renginius, organizuoti su Europos Parlamento (EP) veikla susijusius susitikimus, iniciatyvas. Renginių svarbioms Lietuvai datoms paminėti buvo numatyta ir pačiame EP. Bet... Viskas pasikeitė, persikėlė į kitus formatus. Sausio pabaigoje Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tsengas man sakė: „Profesoriau, pasaulis tuoj bus visiškai kitoks.“ Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. O paskui tą pokalbį prisimindavau labai dažnai. Pasaulis ir pasikeitė, ir ne. Viruso siautėjimas iš tiesų keičia pasaulį, bet žmogaus prigimtis, jo įpročiai keičiasi labai lėtai. Kovo 9–10 d. dalyvavau bene trumpiausioje plenarinėje sesijoje per visą EP istoriją. Ji buvo perkelta iš Strasbūro į Briuselį ir sutrumpinta iki dviejų dienų... Tuomet aš grįžau į namus Kaune lėktuvu, traukiniu, troleibusu. Šios kelionės tapo istorinės: nuo tada iki pat dabar viešuoju transportu nesinaudojau. Iki pandemijos mielai rinkdavausi autobusą ar traukinį, dabar – tik nuosavą automobilį. Žinoma, ir dviratį – kaip visada. O nuotolinis darbas EP buvo suorganizuotas pavyzdingai greitai ir kokybiškai. Vargina? Be abejo. Daugybė nuotolinių posėdžių, diskusijų nuotoliniu būdu. Ir gyvenimas tapo kaip niekada sėslus. Tačiau iš namų ne tik atlieku savo pagrindines pareigas, balsuoju, bet ir išmokau nuotoliniu būdu bendrauti kad ir su tais pačiais moksleiviais, rengti diskusijas, konferencijas. Dabar svarbiausia – saugoti savo ir kitų sveikatą.

„Kad ir kokie šie metai sudėtingi, džiaugiuosi atradęs laiko ir asmeniniams pomėgiams, ne tik politinėms temoms“, – džiaugiasi L.Mažylis. (Asmeninio archyvo nuotr.)

O aktualios temos tikrai niekur nedingo. Sausį įvyko paskutinis EP posėdis, kuriame dar dalyvavo britai. Buvo karštų diskusijų, vieni verkė, kiti traukė džiaugsmo dainas. Ilgai teko derėtis dėl būsimų ES ir Didžiosios Britanijos santykių, prekybos. Kaip pradėjome „Brexit“ tema, taip ir baigiame šiuos metus... Derybos tarp Didžiosios Britanijos ir ES baigėsi Kūčių dieną!

Europos žaliasis kursas taip pat šiemet itin dominavo, kaip ir buvau nuspėjęs. Jau pristatyta bioįvairovės, cheminių medžiagų ir kitos strategijos. Tikslai ambicingi – ES siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Vyko ir pirmasis balsavimas dėl siekio iki 2030 m. esmingai sumažinti anglies dioksido emisijas. O juk žalinimo strategijas reikėjo susieti su daugiamete finansine perspektyva, steigiamu Gaivinimo fondu, kuris padės Europos ekonomikai kapstytis po pandemijos, išsaugoti darbo vietas, nepamirštant ir klimato kaitos iššūkių, ir būtinybės modernėti. Neabejoju, kad tik prasidėjusios Europos žalinimo temos ir politiniai sprendimai labai dažnai žadins emocijas. Džiaugiuosi, kai mums EP pavyksta sprendimus pagrįsti mokslu.

Astravo AE, rugpjūčio 9-osios prezidento „rinkimai“ kaimyninėje šalyje ir kas vyko po jų

Metų pradžioje Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas atrodė ne ką mažiau aktualus. Tiek ES Rytų Partnerystės kontekste, tiek ir Lietuvos saugumui. Dar vasarį tapęs „Sąjūdžio prieš AE“ nariu, rašiau: „Tai ne politikavimas, tai yra fizinė grėsmė.“ Ne kartą šiemet kreipiausi į Europos Komisiją dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo. Taip pat šiuo metu rengiu naują iniciatyvą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete EP, kuriame dirbu, dėl Astravo AE veiklos.

O per tą laiką Baltarusijos tauta išgyveno tikrą atgimimą. Jie ryžtingai siekia demokratijos. Ir jų siekis yra sąžiningas, nuoširdus, būtinas. Tai, kas vyksta Baltarusijoje po rugpjūčio 9-osios „rinkimų“, iš politinės krizės virto žmogaus teisių katastrofa. Žiaurūs taikių protestuotojų kankinimai, įkalinimas nežmoniškomis sąlygomis... EP visais įmanomais būdais reagavo, smerkdamas režimo veiksmus, neteisėtus rinkimus bei skatindamas kitas ES institucijas imtis griežtų sankcijų Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkai. EP Baltarusijos demokratinei opozicijai įteikė ir šių metų Sacharovo premiją, kuri skiriama už minties laisvę. Savo ruožtu surengiau akademinio pobūdžio renginių ciklą, kuriuo siekiama gilesnio sisteminio požiūrio į įvykius Baltarusijoje, galimus pokyčius. Stovėjau su Baltarusijos istorine vėliava šios šalies pasienyje, simboliškai palaikydamas tuos baltarusius, kurie kiekvieną sekmadienį, nepaisydami represijų, išeina į gatves...

Per vasaros atostogas pavyko parašyti knygą apie pirmąsias patirtis EP. Tai tarsi mano dienoraštis.

ES veikloje – atsigręžimas į sveikatą

Visais laikais, kai ES ištikdavo sunkumai, rodos, tapdavome dar stipresni, o iššūkiai iškeldavo anksčiau primirštus klausimus. Šie metai tapo istorinio solidarumo pavyzdžiu ES, o man atrodo, kad didžiausias pokytis – Europa atsigręžia į sveikatą. Pandemijos pradžioje analizavau, kad bendra sveikatos apsaugos politika niekuomet nebuvo ES prioritetas. Tai iki šiol buvo tik valstybių narių atsakomybė, nebent išskyrus atskirų fondų veiklą. Bet būtinybė koordinuoti pastangas sveikatos srityje buvo seniai akivaizdi. COVID-19 pandemijos sukelta krizė tą ypač aiškiai parodė. Septyneriems metams startuos programa „ES – sveikatos labui“. Tai iki šiol didžiausia finansinė investicija į sveikatos sistemą ES – net 9,4 mlrd. eurų. Pandemijos fone dar ryškiau iškilo būtinybė kovoti su kitomis ligomis. Šiemet pradėjo veikti Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu tapau ir aš. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Skaudu, kad koronavirusas nusineša tiek gyvybių, bet galima pasidžiaugti, kad vakcina sukurta rekordiškai greitai, yra saugi ir veiksminga. Reikėjo daug politinės valios, ir pagaliau sudarytos net septynios skirtingos sutartys su farmacijos kompanijomis dėl įvairių vakcinų, turinčių skirtingą veikimo mechanizmą, centralizuoti pirkimai su valstybėmis narėmis... Pagaliau visoje ES – ir Lietuvoje – paskiepijome pirmuosius žmones. Medikus, kurie yra visos tos kovos su virusu priekyje.

Kas miela širdžiai ir planai kitiems metams

Kad ir kokie šie metai sudėtingi, džiaugiuosi atradęs laiko ir asmeniniams pomėgiams, ne tik politinėms temoms. Metų pradžioje dar pavyko nuskristi į Vatikaną, Vatikano apaštališkąjį archyvą, kur radau XIII a., Lietuvos valstybės kūrimosi pradžios laikotarpio, karaliaus Mindaugo raštus, popiežiaus Inocento IV laiškus dėl Mindaugo krikšto ir karūnacijos. Tie dokumentai nebuvo nematyti, bet man prisiliesti prie mūsų valstybės šaknų buvo asmeniškai svarbu. Nepamiršau ir Vasario 16-osios temos, kur tik spėjau, o paskui ir nuotoliniu būdu vis pasakojau ir pasakojau apie tai. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengiau parodą apie Vasario 16-osios akto signatarų autografus iš savo asmeninės kolekcijos. Paskui rengiau virtualiąsias parodas – Steigiamojo Seimo 100-mečio tema, karaliaus Mindaugo II tema, taip pat įvairių atvirukų parodas; pelniau ir medalį tarptautinėje filatelijos parodoje Estijoje. Per vasaros atostogas pavyko parašyti knygą apie pirmąsias patirtis EP. Tai tarsi mano dienoraštis. Kitų metų pradžioje jis taps fizine knyga, kuria dalysiuosi su Lietuvos žmonėmis. Rudenį tikrai atradau laiko grybauti. Nemažai važinėjau dviračiu visus metus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Klausiamas apie kitų metų planus, nieko išskirtinio pranešti neturiu. Darbų trajektorijos nubrėžtos gal net ir ne vieniems metams, bet sakau – nieko įspūdingai naujo neplanuoju. Dar nesibaigė britų išstojimo peripetijos, dar turėsime sutartį su jais ratifikuoti. Virusas tebėra grėsmingas: stebėsime, kad būtų užtikrintas vakcinos platinimas. Veikdami kovos su vėžiu komitete, turime siekti, kad būtų suteikiamos lygios gydymo prieinamumo ir kokybės sąlygos visiems ES, būtinai reikia bendros duomenų bazės, kad šalys galėtų dalytis tyrimais, gerąja gydymo praktika. O štai dar laukia Žaliojo kurso teisėkūra, kur siekiant pokyčių aplinkosaugoje ir kovoje su klimato kaitos procesais teks priimti ir nepopuliarių sprendimų. EP teks laviruoti tarp emocijų ir realiai įgyvendinamų Žaliojo kurso tikslų. Pasisakau už atsigręžimą į gamtą, bet tai nereiškia, kad ES piliečiai dėl to turėtų prarasti darbą. Turime eiti tvariu ir skaitmeniniu keliu. Baltarusijos klausimas taip pat išlieka itin aktualus. Negaliu nepalaikyti žmonių, kurie siekia eiti demokratiniu keliu, ar nusigręžti nuo Astravo AE fizinės grėsmės klausimo. Žinoma, neapleisiu ir istorinės atminties temų. Prisiminti tai visuomet verta, kad ir kokie metai būtų.