Advokato teigimu, žodžiai ir veiksmai tokie abstraktūs, kad neapsaugos nuo seksualinio smurto, o tik sukurs didesnių teisinių ginčų.

„Ką reiškia, žmogus turėtų aiškiai išreikšti žodžiu valią? Tai suponuojamas ginčas. Vienam atrodys, kad žodžiu išreiškė valią, kitam – kad ne“, – svarstė advokatas Remigijus Merkevičius.

Pasimylėti verčiamas žmogus iš išgąsčio gali ir nieko nepratarti, kas tada?

„Tylėjimas ir pasyvumas nereiškia sutikimo. Tai irgi gali būti priverstinis lytinis aktas, ir tada tai bus teismo bylos nagrinėjimo procesas“, – pažymėjo Seimo narė M.Danielė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei ir dabar savaime suprantama nenorintiems seksui pasakyti ne, nelabai aišku, kas iš tiesų keistųsi. Politikės teigia, kad Baudžiamajame kodekse keistųsi samprata, kas yra privertimas lytiškai santykiauti. Dabar prievarta atsiranda, kai grasinama panaudoti smurtą, psichinę prievartą ar pasinaudoti asmens priklausomumu.

„Jeigu galima prie Baudžiamojo kodekso nelįsti, prie jo reikia ir nelįsti. Kuo jame daugiau vertinamųjų sąvokų, tuo mažesnis įstatymo veikimas“, – akcentavo savo nuomonę advokatas R.Merkevičius.

Tylėjimas ir pasyvumas nereiškia sutikimo.

Seimo narių argumentas – dabartinė tvarka, kad, kol nėra fizinio smurto, tol nėra ir seksualinio nusikaltimo. Apie nusikaltimą praneša vos viena iš keturių nukentėjusiųjų,

„Tikrai tikėtina, kad daug nusižengimų lieka neraportuotų“, – teigė Seimo narė I.Pakarklytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar nebūtų paprasčiau prieš lytinius santykius sutikimą duoti raštu?

„Jeigu poroje kyla klausimas, kad reikia raštiško sutikimo, vadinasi, yra įtarimų, kad nėra laisvu noru santykiaujama“, – svarstė M.Danielė.

Kol kas politikės įstatymo dar neparengė. Žada, kad juodraštis jau bus kitą savaitę.

„Kai Seime registruojami projektai, kurie įsigalioja nuo priėmimo momento, kam mes kalbame apie visas kitas iniciatyvas?“ – retoriškai klausė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Už privertimą lytiškai santykiauti gresia laisvės atėmimas iki trejų metų. Už seksualinį prievartavimą, išžaginimą – ir iki penkiolikos metų.

Plačiau apie siūlymus, kuriuose kreipiamas dėmesys į apsaugą nuo seksualinio smurto ir jo prevenciją, pokalbis su Seimo nare Morgana Daniele.

Morgana Danielė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

– Koks šios problemos mastas Lietuvoje?

– Seksualinis smurtas yra šešėlinė problema. Jį galime matyti iš visuomenės apklausų. 65 proc. apklaustųjų teigia, kad moteris pati išprovokavo smurtą, vadinasi, susidaręs požiūris, kad tai aukos atsakomybė. Yra viešų skandalų, kad moteris buvo išgėrusi, reikia mažiau gerti ir raitytis. Tokia pozicija dominuoja tiek visuomenės požiūryje, tiek teisės aktuose. Ši tema tampa vis aktualesnė ir Ukrainos karo seksualinių nusikaltimų fone. Vis aiškiau matome, kad, įvykus rezonansiniam įvykiams, išprievartavimui, išžaginimui su smurtu, pakalbama, bet specializuotos pagalbos daugiau neatsiranda.

– Kokia statistika Lietuvoje?

– 2018 m. duomenys rodo, kad fizinio smurto užfiksuota apie 7 tūkst. bylų, seksualinio smurto – 30.

– Tai mažai.

– Taip, nes šie atvejai yra praktiškai nefiksuojami.

– Kodėl yra tik 2018 m. duomenys?

– Tokius pavyko rasti. Tyrimų nedaug. Tema eskaluojasi dažniausiai po rezonansinių įvykių, bet vėliau nuoseklaus darbo kaip ir nėra. Kitos šalys Europoje tikrai tai daro. Tai savalaikis projektas. Šį kartą bandau ne 30 metų senumo spragas užkamšyti. Kitose šalyse – Nyderlanduose, Danijoje, Islandijoje – nuo 2018 m. vykstantys pasikeitimai teisės aktuose. Lietuva būtų tarp jų.

– Kokie būtų esminiai Baudžiamojo kodekso pasikeitimai?

– Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą galima vertinti gana teigiamai, kad tarsi ir turėjo punktą, kuris kalba apie privertimą lytiškai santykiauti. Tačiau ten bandoma išvardyti įmanomas aplinkybes: grasinimą susidoroti, psichologinį smurtą, asmens priklausomumo pasinaudojimą. Bandoma išvardyti, ką žmogus turi padaryti, nors privertimo santykiauti būdų yra labai daug. Pagrindinis principas, kad viskas, kas vyksta be žmogaus aiškaus ir aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, neleistina.

– Kaip tai turi atrodyti? Nes gali atrodyti ir komiškai, nors iš tikrųjų tai labai rimta.

– Šis klausimas ir atskleidžia visą esmę. Mes pradeda galvoti, kaip turi atrodyti sutikimas, visuomenei iki šiol nekildavo toks klausimas ir tai nebuvo svarbu. Svarbu buvo, kad, jei žmogus nepasako, kad nesutinka, visi atliekami veiksmai yra legalūs ir nieko blogo, jokio nusikaltimo, nes aiškiai nepasakė, kad nesutinka. Turi būti atvirkščiai: tik tada, kai žmogus įsitikinęs, kad abu partneriai yra tokios pačios nuomonės ir norų, gali atlikti kažkokius veiksmus ir jie teisėti.

– Jūs siūlote išbraukti aplinkybes iš Baudžiamojo kodekso. Ar padaugės užregistruojamų atvejų?

– Noriu akcentuoti, kad labai svarbūs ir vyrai. Daug dirbu su įkalinimo įstaigomis, ten seksualinis smurtas milžiniško masto ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Atvejai niekada nefiksuoti ir nesikreipiama į pagalbos centrus. Yra dvi sąlygos – žmogus turi žinoti, kur kreiptis, ir turi būti palanki teisinė bazė. Galima tikėtis, kad įvykių registracija augs.

– Labai svarbu, kaip pareigūnai reaguos. Juos turbūt reikia specialiai apmokyti, paruošti?

– Teikiame pasiūlymą ir biudžetui, kad būtų praplėstos pagalbos teikimo paslaugos. Pirmo kontakto asmenys, kurie kontaktuoja su auka, turėtų būti apmokyti. Teisinė bazė duotų atspirtį visuomenei.

– Kokia reakcija buvo Seime iš jūsų kolegų?

– Problemos pas mus visada parimtėja, kai yra rezonansinių įvykių. Kadangi pastarasis rezonansinis įvykis paseno, gali būti, kad bus bandoma sakyti, jog viską turime ir tai nesvarbi problema. Nėra kito būdo pradėti apie ją kalbėti.