Vokietijoje šiuo metu gyvenantis sociologas ir publicistas Igoris Eidmanas šeštadienį forume kalbėjo, kad šiuo metu Rusijoje veikiančios opozicinės jėgos nėra tos, kurios gali paveikti šios šalies visuomenę.  

„Reikia naujo judėjimo, nes egzistuojančios partijos ir organizacijos, kaip parodė pastarieji rinkimai (į Valstybės Dūmą), yra tik popieriuje ir jų narių galvose. Visuomenei jos nedaro jokios realios įtakos“, - pareiškė I. Eidmanas.

Prieš maždaug mėnesį Rusijos parlamento rinkimuose daugumą užsitikrino prezidentą Vladimirą Putiną remianti „Vieningoji Rusija“

„Pas mus dabar, laimei, kol kas yra galimybė bendradarbiauti ir kartu veikti su tomis opozicinėmis jėgomis, kurios yra šalyje. Todėl demokratijos tranzitui reikia masinio judėjimo, kuris sujungtų aktyviai augančią politinę emigraciją ir opozicinį judėjimą pačioje Rusijoje“, - kalbėjo I.Eidmanas.

Jo teigimu, opozicija Rusijoje vis dar nesugeba suformuluoti žinios žemiausiems Rusijos gyventojų sluoksniams iš miestų. Pasak sociologo, tai svarbu, nes šiai klasei priklauso daugiausia Rusijos jaunimo, o būtent jis gali aktyviai dalyvauti opozicijos mitinguose ir palaikyti jos idėjas.

Tuo metu buvęs V.Putino patarėjas Andrėjus Ilarionovas siūlė palyginti 2007-aisiais ir šiais metais per Valstybės Dūmos rinkimus balsavusių už „Vieningąją Rusiją“ ir apskritai atėjusių atiduoti balsą rinkėjų skaičius.

„2007 metais balsavo 31 mln. žmonių (arba 28 proc. visų rinkėjų), o 2016 metais - 16 mln. (14 proc.). Faktiškai dukart mažiau. Tai reiškia, kad jeigu 14 proc. palaiko „Vieningąją Rusiją“, tai 86 proc. nepalaiko. Tai reiškia, kad tokia gausybė žmonių nepalaiko šio režimo ir manipuliacijų balsais per rinkimus. Ir jie laukia alternatyvos, kuria jie patikėtų ir atiduotų savo balsus. Matyt, kiti jiems pasitikėjimo nekelia“, - kalbėjo A.Ilarionovas.

„Įsiklausykite, 36 proc. atėjo į rinkimus, 64 proc. – ne. Tai žmonės kur kas protingesni negu kai kurie mūsų kolegos, kurie siūlė eiti į rinkimus - ir tuo pačiu paremti neskaidrių rinkimų mechanizmą. 64 proc. žmonių to nepadarė. Bet jie neturi alternatyvos. Gal yra prasmė suformuoti ar blogiausiu atveju paskelbti apie naujo judėjimo kūriumą“, - pridūrė jis. 

Politikos ir visuomenės veikėjas, buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas abejojo tokiais A.Ilarionovo teiginiais. Pasak jo, tokie skaičiai rodo, kad Rusijos žmonėms nerūpi, kas vyksta šalyje, o V.Putinui tai naudinga, nes „to jis ir siekia“.

A.Kochas taip pat atkreipė dėmesį, kad daug rusų į rinkimus neina, nes jie žino, jog pareigingi piliečiai ateis ir balsuos taip, kad rezultatas neatėjusiuosius tenkins.

„Tai „homo sovieticus 2“, kuriuos per savo 17 metų valdymą išsiauklėjo Putinas“, - kalbėjo A.Kochas.

Rusijos opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas atkreipė dėmesį, kad pagalba Kremliaus režimui pralaužti tarptautinės izoliacijos žiedą atitolina demokratines permainas Rusijoje.  

„Būtent vidaus politinis (režimo -BNS) pralaimėjimas taps katalizatorius tų procesų, kuriuos mes norime matyti Rusijoje. Galimybių tam yra labai daug, bet reikia, kad Vakarai įgautą tą politinę valią, kuri buvo prie Reagano (JAV prezidentas Ronaldas Reaganas - BNS) ir Thatcher (britų premjerė Margaret Thatcher - BNS). Manau, kad tie procesai jau eina ir šiandien bet kokie veiksmai, susiję su tuo, kad padėti režimui pralaužti izoliacijos žiedą atitolina permainas Rusijoje“, - teigė G.Kasparovas.  

Paskutiniu V.Putino režimo gynybos linija jis vadina psichologinį ruožą: „Jis susijęs su lyderio ir šalies sutapatinimu: „Putinas - tai Rusija, nėra Rusijos be Putino. Būtent tuo ir bandoma stabdyti žmones nuo pasisakymų prieš režimą, nes režimo žlugimas siejamas su šalies žlugimu. Todėl mūsų užduotis padėti suformuoti ganėtinai kietą atsakymą civilizuotam pasauliui dėl Putino agresijos“.

Pasak G.Kasparovo, emigracinis Rusijos potencialas yra labai didelis ir galėtų sudaryti „permainų korpusą“.

„Mes kalbame apie šimtus tūkstančių jaunų žmonių, kurie buvo priversti išvažiuoti gal ir ne dėl politinių motyvų, o todėl, kad Putino Rusija nesiūlo jiems jokių alternatyvų ir perspektyvų. Ir šis potencialas niekaip, man atrodo, neišnaudojamas, bet būtent tarp tų žmonių reikia ieškoti tų potencialių permainų procesų dalyvių, kurie sudarytų permainų korpuso pagrindą“, - prognozuoja G.Kasparovas.  

Jo teigimu, dabar svarbiausia opozicijos užduotis - siekti plataus masto tarptautinio spaudimo V.Putino režimui - sankcijų ir politinio spaudimo: „Esu įsitikinęs kad jeigu tai daryti nuosekliai, o ne kalbomis, tai rezultatas bus toks, koks su Sovietų Sąjungos griūtimi“.

Opozicionerius pridūrė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Kremliaus režimui yra per švelnios, nes Vakarai dar neišnaudojo nė 10 proc. sankcijų potencialo. „Vakaruose Putino nomenklatūros interesai tokie visa apimantys ir platūs, kad sankcijos neveikia. Kai tik klausimas bus apie realią grėsmę režimo pinigams ir ekonominiams interesams, bus galima pamatyti visai kitokią reakciją“.