Nuo 2016 m. Europos Audito rūmų nariu buvusio Rimanto Šadžiaus šešerių metų kadencija baigėsi gegužę. Nepaisant to naujo kandidato paieškos įstrigo dėl nesugebėjimo susitarti prezidentui ir premjerei. Kaip dar kovo mėnesį Eltai sakė premjerės atstovė spaudai, Prezidentūrai ir Vyriausybei sunkiai sekasi derinti kandidatūras į Europos Audito rūmus.

„Tai ne vienintelis kartas, kai kandidatūras derinti sekasi sunkiai, tačiau tikimės, kad galiausiai pavyks tai padaryti. Premjerė mano, kad siūlyti Lietuvos kandidatūrą į Europos Audito rūmus yra jos prerogatyva“, – tuomet teigė R. Jakilaitienė.

Premjerė mano, kad siūlyti Lietuvos kandidatūrą į Europos Audito rūmus yra jos prerogatyva.

Savo ruožtu Prezidentūra atsakydama į tokią poziciją tvirtino, kad atsakomybę, jog delsiama paskirti kandidatą į EAR, turėtų prisiimti Vyriausybė.

„Sunku suprasti, kodėl delsiama ir kalbama apie menamus derinimo sunkumus“, – kovo mėnesį Eltai teigė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje buvo atsidūrusios kelios Vyriausybės ir Prezidentūros svarstytos pavardės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau vasario mėnesį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Europos Audito rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.

Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito rūmų narius konsultuojasi su Seimu.