Pereiti į pagrindinį turinį

Liberalų dešimtukas: savos žvaigždės ir svetimkūnis

2020-07-06 02:00

Rinkimų sąrašo pirmas dešimtukas – kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią apie save partijos siunčia rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą, "Kauno diena" analizuos rašinių cikle, kurį šiandien pradedame nuo Liberalų sąjūdžio.

V. Pranckietis V. Pranckietis V. Pranckietis V. Pranckietis

Lyderiai, partijos išsiugdyti ne tik sostinėje, bet ir regionuose; jauni, bet jau turintys politinės patirties; esamų Seimo narių ir galimų naujokų pusiausvyra; vienas politikas – debiutantas; vienas – sensacija, kelianti abejonių liberalų ideologiniu padorumu. Tokia Liberalų sąjūdžio (LS) paraiška naujo Seimo rinkimams.

Sensacija – buvęs "valstietis"

"Nesakyčiau, kad labai nustebino. Mane pradžiugino, kad turime ir patyrusių, nacionalinio lygio politikų, ir labai aktyviai partiniame gyvenime dalyvaujančių jaunesnės kartos atstovų kaip kad aukščiausią vietą vidiniame partijos reitingavime užėmęs Andrius Bagdonas. Kad Raimundas Lopata ir Viktoras Pranckietis pagal reitingą pateko į dešimtuką, parodė partijos narių tikėjimą tais, kurie pas mus naujai atėjo. O kitų nereikia nė pristatyti – tai visiems gerai žinomi politikai, ir džiaugiuosi, kad jie – tarp dešimties lyderių", – paklausta, ar LS vidinio reitingavimo rezultatai nustebino, sako liberalų vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vis dėlto vienos – Seimo pirmininko "eksvalstiečio" Viktoro Pranckiečio – pavardės atsiradimą liberalų sąraše vieni vadina juoduoju humoru ar liberalių vertybių išdavyste, kiti – pragmatizmu, treti – tiesiog liberalų atvirumu įvairioms nuomonėms. Liberalų lyderiai tikina, kad, atsižadėjęs "valstiečių", V.Pranckietis pasikeitė, šis vis kartoja priėmęs liberalų siūlymą, mat ypač vertina laisvę kalbėti. Bet ir būdamas "valstiečiu", Seimo pirmininkas paleido į gyvenimą ne vieną sparnuotą frazę.

Liberalų lyderiai tikina, kad, atsižadėjęs "valstiečių", V.Pranckietis pasikeitė, šis vis kartoja priėmęs liberalų siūlymą, mat ypač vertina laisvę kalbėti.

Tikėtasi, kad, reitinguodami rinkimų sąrašą, liberalai V.Pranckietį įrašys į deramą poziciją sąrašo gale, tačiau jis atsidūrė tarp vedlių – trečias.

Po to akibrokšto vienas liberalų veteranų – energetikos ekspertas Martynas Nagevičius net sustabdė narystę partijoje, pasipiktinęs, kad partijos kolegos pasirinko pragmatišką kelią: ieškodami tam tikros rinkėjų dalies palankumo, reitingavo asmenį, kurį dar neseniai liberalų lyderiai vadino turinčiu nulinį supratimą apie demokratiją.

Kažin kur atsidurs V.Pranckietis po rinkėjų reitingavimo?

Beje, jis – vienintelis dešimtuke partinis migrantas. Kiti nuosekliai buvo liberalių partijų nariais, tiesa, tos partijos tai skilo, tai jungėsi.

Puošmena tapo politiku

V.Čmilytė-Nielsen tikino, kad liberalai šįsyk kviestinių žvaigždžių neieško, vis dėlto jie neatsispyrė pakviesti žinomų žmonių iš šalies. Ne tik V.Pranckietį, bet ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių politologą Raimundą Lopatą. Bet jis, skirtingai nuo V.Pranckiečio, seniai visuomenei žinomas kaip liberalias vertybes išpažįstantis ir propaguojantis asmuo, o apsisprendęs kandidatuoti su liberalais, tapo šios partijos nariu.

Nors politiko vaidmenyje R.Lopata debiutuoja, visą gyvenimą jis buvo politikos teoretikas – politologas, o šis patyrimas Seime praverstų. Tad septinta pozicija sąraše, nors gauta ir kiek avansu, tikėtina, liberalams atsipirks. Žinoma, kyla klausimas – kodėl pasiryžimas jungtis prie šios partijos politologą ištiko tik artėjant rinkimams?

Beje, anksčiau liberalai nevengė kviestinių žvaigždžių. Štai olimpinis čempionas Virgilijus Alekna praėjusiuose Seimo rinkimuose gavo antrą poziciją sąraše, nors su politika bendra turėjo tik tiek, kad daug metų buvo Prezidento Algirdo Brazausko asmens sargybinis.

Itin aktyvus Seimo narys jis nebuvo, bet liberalų ir nenuvylė – šįsyk jis pelnė aukštą ketvirtą poziciją. Beje, jis taip ir netapo LS nariu.

Apklausos: V.Čmilytė-Nielsen tarp įvairių partijų pirmininkų – aukščiausioje reitingo pozicijoje.

Žvaigždė sužibo Nidoje

V.Čmilytė-Nielsen nebuvo reitinguojama: partijos taryba nutarė, kad to nereikia, nes ji neseniai išrinkta pirmininke visuotiniu partijos narių balsavimu. Tarp reitinguotų 160 liberalų aukščiausioje pozicijoje atsidūręs nacionalinėje politikoje debiutuojantis 45-erių Andrius Bagdonas sako pats tokio rezultato nesitikėjęs. "Kolegos maloniai nustebino. Stengsiuosi jų nenuvilti", – žada LS pirmininkės pavaduotojas, valdybos narys, Neringos skyriaus pirmininkas, Neringos savivaldybės tarybos narys ir opozicijos lyderis.

Kas lėmė tokį šuolį? 2016-aisiais jis sąraše buvo 14-as, o rinkėjų nustumtas dar toliau – į 20 poziciją. Pasak V.Čmilytės-Nielsen, A.Bagdonas pasižymi išskirtiniu aktyvumu, niekas tiek, kiek jis, nebendrauja su partijos kolegomis Lietuvoje ir už jos ribų. Kartu su partijos pirmininke jis daug važinėjo susitikti su partijos skyriais, ragino juos atsinaujinti.

A.Bagdonas tokią sėkmę sieja su savo nuosekliu darbu šioje partijoje nuo 2012-ųjų, kai tapo jos nariu (anksčiau buvo Liberalų ir centro sąjungoje, bet pasitraukė šiai susijungus su Tautos prisikėlimo partija), o ypač su partijos atsinaujinimu išrinkus naują pirmininkę. V.Čmilytė-Nielsen jį pasirinko vienu iš savo pavaduotojų, jis pradėjo daugiau dirbti ir nacionalinėje politikoje, viešai išsakyti savo nuomonę, jį gal jau įsidėmėjo politinių komentarų skaitytojai. Beje, pernai rugsėjį renkant LS valdybą, reitinguojant jis taip pat gerai įvertintas – buvo ketvirtas.

Į politinę veiklą A.Bagdonas įsitraukė būdamas 31-ų, kai ilgametis Neringos meras Stasys Mikelis pakvietė tapti jo visuomeniniu padėjėju Seime. Po ketverių metų, 2009-aisiais, jis tapo Neringos savivaldybės tarybos nariu, buvo Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas. Dabar vietos taryboje – jau ketvirta kadencija, išrinktas Kontrolės komiteto pirmininku.

Neringiškis vis labiau įsitvirtino ir LS: 2012 m. išrinktas Neringos skyriaus, po metų – Klaipėdos regiono koordinacinės tarybos pirmininku, dar po poros – LS valdybos nariu. 2014–2016 m. jį padėjėju Lietuvoje pasirinko liberalams Europos Parlamente (EP) atstovavęs Antanas Guoga.

Pernai A.Bagdonas varžėsi ir dėl LS pirmininko posto. Surinkęs 10,3 proc. balsų, liko trečias tarp keturių kandidatų, kuriuos iškėlė partijos skyriai.

A.Bagdonui šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose LS patikėjo užsienio lietuvių vienmandatę apygardą. Neringiškis sakosi sieksiąs parodyti, kad jie svarbūs Lietuvai ir čia laukiami. Savo prioritetais jis įvardija darbo vietų kūrimą Lietuvoje, pilietybės išsaugojimo klausimą, internetinį balsavimą rinkimuose, originalių asmenvardžių rašybą.

Pastaruosius porą metų A.Bagdonas kandidatuoja visuose rinkimuose, išskyrus prezidento. Pernai EP rinkimuose LS sąraše buvo penktas ir mandato negavo. Sėkmingi buvo savivaldybių tarybų, bet ne mero rinkimai: jau antrąkart jis siekė šio posto, tačiau 2015 m. liko trečias, o pernai – antras.

Jau pirmame ture meru perrinktas socialdemokratas Darius Jasaitis buvusiam konkurentui linki sėkmės Seimo rinkimuose, juolab ten labai reikia žmonių, turinčių patirties savivaldoje, o A.Bagdonas tikrai jos turi sukaupęs.

Vis dėlto ar opozicijos lyderis kartina merui gyvenimą? D.Jasaitis džiaugiasi, kad nėra taip, jog opozicija visais klausimais balsuotų prieš: gerus sprendimus palaiko, pasiginčijama tik dėl jų įgyvendinimo būdų ir eiliškumo. "Bet būna, kad kartais užstringa neesminiuose dalykuose, nors visas sprendimas geras, bet nepatinka viena smulkmena ir balsuoja prieš. Palinkėčiau matyti visumą", – sako meras.

Mero rinkimuose konkurentais buvę politikai – nuo gimimo neringiškiai, pažįstami nuo mažens. Vos metais už A.Bagdoną vyresnis D.Jasaitis pasakoja, kad jiedu kartu lankė sporto mokyklą, važiuodavo į buriavimo stovyklas. A.Bagdonas ne kartą tapo Lietuvos buriavimo čempionu. Meras giria, kad jis – geras sportininkas, puikus jaunimui atstovaujantis politikas. A.Bagdonas kartu su dar keletu bendraminčių įsteigė pirmąją jaunimo organizaciją Neringoje – Neringos jaunimo apskritąjį stalą, inicijavo Neringos sporto klubo "Kuršiai" įkūrimą.

Kylanti liberalų žvaigždė iš Nidos pristatomas kaip smulkiojo verslo atstovas. Tačiau anketose jis darboviete nurodo Neringos savivaldybės tarybą. D.Jasaitis sako, tik du ima tarybos nario atlyginimą, tarp jų ir A.Bagdonas. Atlygis simbolinis – 12–16 eurų per mėnesį, priklausomai nuo uždirbtų valandų.

Žinoma, tai teisėta, tik kiek stebina, kad 2016 m. Seimo rinkimuose minėtas kaip vienas dosniausių LS rinkimų kampanijos rėmėjų – paaukojęs 3 tūkst. eurų, turintis savo verslą politikas dar ima keliolikos eurų algą kaip tarybos narys.

A.Bagdonas pasakoja, kad verslauja nuo penkiolikos metų. Dvidešimties įsteigė savo įmonę, turėjo parduotuvėlę, kavinių. Dabar turi maisto produktų krautuvėlę, nuomoja kelias apgyvendinimo ir komercines patalpas. Vis dėlto, sako A.Bagdonas, darbas savivaldybėje, politinė ir visuomeninė veikla jaunimo organizacijose užima 70–80 proc. jo laiko, todėl ir nurodo darboviete savivaldybės tarybą.

Dar viena išskirtinė neringiškio liberalo biografijos detalė – kad mokslus, net ir vidurinę mokyklą, jis baigė jau brandaus amžiaus. "Penkiolikos nusprendžiau, kad viską žinau ir galiu verslauti. Paskui suprantau, kad reikia mokslo, žinių. Teko jau vyresnio amžiaus grįžti į mokyklos suolą. Dabar visiems patariu geriau mokytis laiku", – šypsosi A.Bagdonas.

Trisdešimt trejų jis baigė VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą, po metų – Tarptautinę Baltijos jūros akademiją, būdamas trisdešimt aštuonerių Klaipėdos universitete įgijo turizmo ir poilsio bakalauro diplomą, o peržengęs keturiasdešimt tapo rekreacijos ir turizmo vadybos magistru.

Neringos opozicijos lyderis vedęs, augina dvi dukras.

Procesas: pastaruosius porą metų A.Bagdonas kandidatuoja visuose rinkimuose, išskyrus prezidento.

Savivalda – tramplinas

Penkta liberalų sąraše – LS pirmininkės pirmoji pavaduotoja, Trakų skyriaus pirmininkė Edita Rudelienė. Ji – dar viena debiutantė nacionalinėje politikoje, bet jau patyrusi vietos valdžioje: nuo 2011-ųjų – Trakų rajono tarybos narė, nuo 2014 m. – merė.

Jei ji laimės Seimo nario mandatą, Trakams teks iš naujo rinkti merą. Beje, kaip ir Elektrėnams: aštuonioliktas LS sąraše – šios savivaldybės meras Kestutis Vaitukaitis.

"E.Rudelienė – puiki ir mylima merė. Ji nelengvai priėmė sprendimą kandidatuoti į Seimą. Bet savivaldoje dirba jau gerą dešimtmetį ir nutarė, kad galėtų būti dar naudingesnė savo mylimam kraštui, atstovaudama jam Seime", – sako V.Čmilytė-Nielsen.

Liberalų elitinį dešimtuką užbaigia dar vienas LS pirmininkės pavaduotojas ir gerai žinomas savivaldybių lygio politikas – buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys. Jis – žemaitis, bet nuo mokyklos baigimo gyvena Kaune. Vytauto Didžiojo universitete įgijo politikos mokslų bakalauro diplomą, vėliau Mykolo Romerio universitete – teisės magistro. Buvo aktyvus Kauno liberalaus jaunimo narys, dirbo Liberaliosios minties institute, Kauno miesto savivaldybėje vicemero padėjėju.

Jaunas politikas aktyviai įsitraukė į LS veiklą: tapo skyriaus pirmininko pavaduotoju, paskui ir pirmininku, įtemptoje kovoje nugalėjęs garsų konkurentą – tuometį europarlamentarą A.Guogą.

Būdamas 23-erių jis pirmą kartą kandidatavo į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Iki sėkmės pritrūko nedaug: pusę kadencijos teko būti pirmam už brūkšnio. 2011 m. rinkimuose jaunas politikas ne tik pelnė mandatą, bet ir tapo LS frakcijos seniūnu, Kontrolės komiteto pirmininku. 2015-aisiais lydėjo dar didesnė sėkmė: tuomet vos 31-ų politikui patikėtos vicemero pareigos.

Tačiau pernai rinkimuose S.Kairio vedamas liberalų sąrašas negavo nė vieno mandato. S.Kairys nutarė atsistatydinti ir iš LS Kauno skyriaus vadovo posto.

Nepasisekė S.Kairiui ir mero rinkimuose – liko trečias, surinkęs 2,4 proc. balsų. Bet meru perrinktas Visvaldas Matijošaitis pasikvietė buvusį konkurentą dirbti savo patarėju.

Seimo rinkimuose pergalės džiaugsmo S.Kairys kol kas nepatyrė, bet liberalų sąraše nuosekliai kyla aukštyn: 2012 m. buvo 32-as, 2016-aisiais – dvyliktas, o štai dabar – dešimtuke.

Pasisekė ne visiems

Pusė pirmajame LS dešimtuke – dabartiniai Seimo nariai: be minėtų V.Čmilytės-Nielsen, V.Aleknos ir buvusio "valstiečio" V.Pranckiečio, buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas (šeštas sąraše) ir jo sūnus Simonas (aštuntas). Kiti šeši dabartiniai LS frakcijos nariai – antrame ar net trečiame dešimtuke: Kęstutis Glaveckas – 12, Ričardas Juška – 15, Jonas Liesys – 16, Gintaras Vaičekauskas – 19, Jonas Varkalys – 24, Juozas Baublys – 27.

Jei būtų išrinktas, ne naujokas Seime būtų ir devintas sąrašo numeris – keturias kadencijas jau buvęs Seimo nariu, o dabar Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių vyriausiasis konsultantas, protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Patyręs: nors politiko vaidmenyje R.Lopata debiutuoja, visą gyvenimą jis buvo politikos teoretikas – politologas.

Pusiausvyra beveik išlaikyta

Tad galima sakyti, kad LS pirmajame dešimtuke patyrusių politikų ir naujokų proporcijos gana subalansuotos: pusė – dabartiniai Seimo nariai, vienas – dirbęs ankstesnėse kadencijose, trys – ilgamečiai savivaldybių politikai ir vienas – lig šiol buvęs tik politikos teoretikas – politologas.

Palyginti su 2016 m. rinkimų LS dešimtuku, dabartiniame keturios tos pačios pavardės – E.Gentvilo, V.Aleknos, V.Čmilytės-Nielsen ir S.Gentvilo. Taigi atsinaujinimas žymus.

Pirmasis dešimtukas – gana jaunas, amžiaus vidurkis 47,3. Jauniausiam jame S.Gentvilui rinkimų dieną bus sukakę 36, keliais mėnesiais vyresnis S.Kairys, metais vyresnė V.Čmilytė-Nielsen, o vyriausias – 62-ejų V.Pranckietis.

Iki lyčių lygybės kol kas toli: kaip ir 2016 m., iš dešimties tik dvi moterys. Bet didžiulis žingsnis į priekį – šįsyk joms teko pirma ir penkta vieta, o prieš ketverius metus – ketvirta ir dešimta.

2016 m. rinkimuose liberalams buvo prognozuotas triumfas, kuris subliūško po partijos lyderio Eligijaus Masiulio ir "MG Baltic" vadinamojo politinės korupcijos skandalo. Vis dėlto rinkėjai labai nenuskriaudė: daugiamandatėje apygardoje LS sugebėjo laimėti aštuonis mandatus, dar šešis – vienmandatėse.

Po sunkmečio su nauja lydere atsinaujinanti partija, "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" šio birželio apklausos duomenimis, atmetus neapsisprendusius, gali tikėtis 7,5 proc. rinkėjų balsų, tai, skaičiuojant grynai aritmetiškai, reikštų iš viso (ir daugiamandatėje, ir vienmandatėse apygardose) trylika keturiolika mandatų. Tai būtų penktas rezultatas po konservatorių, "valstiečių", socialdemokratų ir "darbiečių". Beje, sąrašo vedlė partijos pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen tarp partijų pirmininkų – aukščiausioje reitingo pozicijoje.

LS turi gana pastovų savo rinkėjų branduolį. Bet šiuose rinkimuose dėl jų LS teks konkuruoti ir su buvusiais bendražygiais – Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Dar vienas klausimas, ar liberalų rinkėjas pagirs, ar nubaus LS ir už visišką svetimkūnį pirmame dešimtuke, kurį šiandien pradedame nuo Liberalų sąjūdžio.


Liberalų sąjūdžio dešimtukas

1. Viktorija Čmilytė-Nielsen

2. Andrius Bagdonas

3. Viktoras Pranckietis

4. Virgilijus Alekna

5. Edita Rudelienė

6. Eugenijus Gentvilas

7. Raimundas Lopata

8 Simonas Gentvilas

9. Arminas Lydeka

10. Simonas Kairys

Dabartiniai Seimo nariai: 5

Dabartiniai savivaldybių tarybų nariai: 2

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke: 4

Amžius: nuo 36 iki 62 metų, vidurkis 47,3

Lyčių lygybė: vyrų 8, moterų 2

Politikos debiutantai: 1

Partijų perbėgėliai: 1

Ne partijos nariai: 2

Kontroversiški atvejai: 1

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų