Partija išsirinko 8 sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros sritis, kuriose teikia konkrečius siūlymus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė viliasi, kad iki 2021 m. pavyks pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„2021 m. privalome pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip ir padidinti lėšas, tenkančias vienam moksleiviui, studentui, nepriklausomai nuo ugdymo įstaigos tipo, nes šiandien per daug švietimui skiriamų lėšų nusėda kitose „eilutėse“, nepasiekdamos tų, kurie yra švietimo esmė, – vaikų ir jaunuolių“, – feisbuko paskyroje teigia ji.

Partija taip pat laikosi nuostatos, kad per 4 metus reikia sumažinti GPM iki 15 proc.

„Alternatyva galimoms netektims – taršos įkainojimas, kiti ekologiniai mokesčiai, šešėlio mažinimas, savivaldybių obligacijos, naujos darbo vietos žiedinėje ekonomikoje ir t. t“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Partijos vadovė taip pat neslepia, kad Liberalų sąjūdis palaiko partnerystės įstatymą.

„Kalbėdami apie žmogaus teises, akcentuojame būtinumą moterims suteikti daugiau galimybių derinti motinystę su karjera, priimti sprendimus dėl savo reprodukcinės sveikatos. Esame partnerytės įstatymo iniciatoriai (2017 m.), privalome jį grąžinti į darbotvarkę ir priimti. Taip pat nupūsti dulkes nuo pavardžių rašymo lotyniškomis raidėmis įstatymo, užbaigti pradėtą darbą dėl galimybės į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Ir grįžti prie pilietybės išsaugojimo iniciatyvos. Pirmas kartas parodė, kad mūsų visuomenei tai labai aktualu“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Be abejo, kova su COVID-19 dabar prioritetas, tačiau turime neignoruoti ir kitų sisteminių bėdų.

Pasak jos, sveikatos sektoriuje problemų tiek, „kad visų ir neišvardysi“.

„Mes išskyrėme kelias svarbiausias – nuo pirminės sveikatos priežiūros svarbos iki vaistų kompensavimo tvarkos keitimo. Be abejo, kova su COVID-19 dabar prioritetas, tačiau turime neignoruoti ir kitų sisteminių bėdų“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Partija taip pat siūlo laikytis ne tik EK nustatyto Žaliojo kurso, bet ir nusistatyti ambicingus tikslus aplinkosaugoje. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, staigių pokyčių užsienio ir gynybos srityse nebus.

Liberalų sąjūdis išsikėlė ambicingą tikslą iki 2023 m. užtikrinti internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose.

„Mes pasisakome už valstybės valdymo decentralizavimą ir funkcijų (žemės, užimtumo, socialinių reikalų, kultūros paveldo ir kt.) grąžinimą savivaldai. Taip pat sieksim užtikrinti skaitmenizavimą bei e. demokratijos plėtrą, laiduojant internetinį balsavimą jau 2023 m. savivaldos rinkimuose, gyventojų įtraukimą į viešojo valdymo klausimus e. priemonėmis, viešųjų duomenų atvėrimą“, – sakė ji.

Partijos vienas iš mūsų prioritetų kultūros srityje – mažinti barjerus kūrybos visuomenei.

„Išanalizuojant administracinius bei biurokratinius trukdžius kultūrai, siekti palankios, pasaulinę praktiką atitinkančios mokestinės bei administracinės aplinkos kūrybinėms veikloms“, – teigė partijos vadovė.

„Nors šis tekstas išėjo gana ilgas, bet tai – tik dalis nuostatų, kurias šiandien pateikėme koalicijos parteriams. Tikiu, artimiausiomis dienomis galėsime pranešti apie bendrą dokumentą, kuris taps politikos, kiekvienam suteikiančios galimybes kurti savo gerovę, startu“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.