Lietuva antradienį baigia pusę metų trukusį pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) ir perduoda šias pareigas Graikijai.

Nuo liepos 1 dienos šešis mėnesius Lietuva buvo atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovavo šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatė ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva pasiekė sutarimą dėl 2014-2020 metų 960 mlrd. eurų ES biudžeto ir vienos esminių Bankų sąjungos dalių - bendro pertvarkymo mechanizmo.

Tačiau pirmininkavimo metu būta ir didžiulio nusivylimo, kai svarbiausiame tarptautiniame pirmininkavimo renginyje - Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikime - Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES, pasirinkdamas glaudesnius santykius su Rusija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pirmininkavimas ES Tarybai parodė valstybės brandą, o Lietuva pateisino visos ES pasitikėjimą.

Jei ES daugiau nesiplės, antrą kartą ES Tarybai pirmininkauti Lietuva galėtų 2027 metais.

Dauguma darbo grupių posėdžių, kuriems vadovavo lietuviai, vyko Briuselyje, tačiau beveik 300 pirmininkavimo renginių įvyko Lietuvoje, 22 iš jų – aukščiausio lygio susitikimai. Šalyje vykusiuose pirmininkavimo renginiuose sulaukta apie 45 tūkst. svečių iš Lietuvos ir užsienio.

Į pirmininkavimo renginius Lietuvoje atvyko ir įtakingi užsienio politikai - Vokietijos kanclere Angela Merkel, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as (Fransua Holandas), JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

Vilniuje viešėjo ir svarbiausių ES institucijų vadovai - Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas), ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton (Ketrin Ešton), taip pat NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Plati kultūrinė programa suteikė progą iš arčiau susipažinti su Lietuvos menininkais – Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Jonu Meku, Oskaru Koršunovu, Šarunu Bartu, Violeta Urmana ir kitais.