Aktyvumas savivaldos rinkimuose – didžiausias per 20 metų

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius dvidešimt metų – aktyvumas siekia beveik 49 procentus.

Sekmadienį iki balsavimo pabaigos 20 val. apylinkėse balsavo 39,56 proc. rinkėjų, o dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 48,97 procento.

„Bendras aktyvumas yra beveik 49 procentai, palyginti su praėjusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, šis procentas yra didesnis, nes 2019 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 procento. Kai kas prognozuoja, kad galbūt sutiksės paskutiniai balsai į sistemą ir galbūt netgi pasieksime 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Kai kas prognozuoja, kad galbūt sutiksės paskutiniai balsai į sistemą ir galbūt netgi pasieksime 50 procentų.

Aktyviausiai balsavo Birštono rinkėjai – 65,65 proc., Pagėgių savivaldybėje aktyvumas siekė 64,56 proc., Lazdijų rajone – 59,9 proc., Šalčininkų rajone – 59,79 procento.

Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono rinkėjai, kur aktyvumas siekia 38,17 proc., Šiaulių rajone – 40,53 proc., Klaipėdos mieste – 40,65 procento.

Vilniuje savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė 49,25 proc., Kaune – 53,71 proc. rinkėjų. Panevėžyje jau balsavo 41,03 proc., Šiaulių mieste – 45,85 proc. rinkėjų.

2019 metais bendras aktyvumas siekė 47,9 procento: rinkimų dieną iki 20 val. tuomet balsavo 41,55 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 procento.

Per dar ankstesnius rinkimus 2015 metais bendras aktyvumas siekė 47,18 proc., 2011 metais – 44,08 proc., 2007 metais – 41,3 procento.

Aktyvumas per pastarąjį dvidešimtmetį buvo didesnis tik 2002 metais, kai savo valią savivaldos rinkimuose pareiškė apie 53 proc. rinkėjų.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.

Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.

„Pagal asmeninį patyrimą“

Rinkėjai sekmadienį galėjo balsuoti tik tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, apylinkėse.

Rytą apylinkėse rinkėjų tradiciškai buvo nedaug.

Šaltą ir vėjuotą sekmadienio rytą Vilniaus centre įsikūrusios Vytenio rinkimų apylinkės durys buvo atrakintos dar prieš 7 valandą. Rinkėjų jau laukė visi komisijos nariai ir vienas stebėtojas.

Per pirmas dešimt minučių balsuoti atvykęs vienintelis vyriškis BNS sakė neskaitęs jokios rinkiminės medžiagos, o balsuos „pagal asmeninį patyrimą“.

E. Ovčerenko / BNS nuotr.

„Teko kažkada susidurti. Nuo tada patiko. Dabar jis kandidatuoja ir už jį balsuosiu“, – teigė vyras, tačiau atsisakė prisistatyti, tvirtindamas, kad vardas labai retas ir gali atpažinti žmona, su kuria nuomonės dėl balsavimo yra skirtingos.

Komisijos pirmininkė Julija Čėglytė BNS prognozavo, kad rinkėjų plūstels įdienojus, kai jie eis į Kaziuko mugę ar trauks namo iš jos.

„Rytais dažniausiai būna nedaug žmonių. Mes patys ryte prabalsuojame, išsibandome sistemą“, – pridūrė J. Čėglytė.

Rinkosi taip, kad „būtų gera gyventi“

Balsuoti į Kauno Miško apylinkę Algimantas Sadlauskas atėjo su rašteliu – savo favoritus ant lapelio užsirašė dar namuose.

„Sunku dar vaikščioti, 77 metai, ir kojas pakerta, bet atėjau su džiaugsmu. (...) Tokia pareiga yra“, – BNS sakė vyras.

„Mano tėvas negalėdamas, sirgdamas irgi eidavo balsuoti“, – pridūrė jis.

Pingvinuko apylinkėje Klaipėdoje balsą atidavusi 40 metų valstybės tarnautoja Indrė BNS teigė, kad apsispręsti jai nebuvo sunku.

„Lūkesčiai orientuoti ne į rinkimų rezultatus, o į išrinktų politikų darbus, kad Klaipėda eitų į priekį“, – sakė ji.

57-ių muzikantas Irmantas sakė, kad nuomonę apie kandidatus susiformavo iš aplinkos.

E. Ovčerenko / BNS nuotr.

„Nesu toks detalus, kruopštus žiūrėtojas, kad studijuočiau, pataikyčiau. Nesu toks kietas“, – BNS teigė vyras.

Šiaulių Varpo apylinkėje pats pirmas balsavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Tai, kad mums darbai. Štai einam tiesiai į bažnyčią, į pamaldas“, – BNS tvirtino 73-ių vyskupas.

Dvasininkas sakė, kad jau seniai buvo apmastęs, už ką balsuos, tad apsispręsti nebuvo sunku.

E. Ovčerenko / BNS nuotr.

Policija tikslina aplinkybes dėl keturių pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus

Policija tikslina aplinkybes dėl keturių sekmadienį gautų pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Tai BNS pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Dėl dviejų pranešimų pradėtos aplinkybių tikslinimo procedūros Tauragės apskrityje, po vieną – Alytaus ir Kauno apskrityse“, – BNS sakė jis.

Po aplinkybių patikslinimo paprastai sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iki 17 val. policija gavo 71 pranešimą apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus.

„Daugiausia gauta iš Alytaus apskrities“,– BNS sakė policijos atstovas.

Pareigūnai taip pat skelbė, kad sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas dėl to nepradėta.

Policija atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkimo, jie pradėti iki sekmadienio, pagrindinio balsavimo rinkimuose dienos.

„Baltosios pirštinės“ fiksavo pažeidimus

Vienoje Šalčininkų rajono rinkimų apylinkėje renkant vietos valdžią naudoti neantspauduoti rinkimų biuleteniai, sekmadienį pranešė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“.

„Tai fiksavo mūsų stebėtojai, turime nuotraukas, įrodymus. Atsižvelgę į tą informaciją išsiuntėme mobiliuosius stebėtojus stebėti ten balsų skaičiavimo“, – BNS sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovas Laimonas Petreikis.

Anot jo, kol kas nežinia, kiek panaudota neantspauduotų biuletenių. „Baltųjų pirštinių“ atstovai tokius fiksavo kelis.

„Ten esant mūsų stebėtojams skaičiuojant balsus paaiškės, kiek tų biuletenių įmesta neantspauduotų“, – teigė L. Petreikis.

Informacija apie galimą rinkimų tvarkos pažeidimą perduota tiek Šalčininkų rinkimų apygardos komisijai, tiek Vyriausiajai rinkimų komisijai.

„Baltųjų pirštinių“ atstovai pranešė, kad Vilniuje galėjo būti organizuotas neteisėtas rinkėjų pavėžėjimas.

Iki 19 val. ši organizacija gavo informacijos 323 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus: 189 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 134 pranešimai gauti iš gyventojų.

Anot „Baltųjų pirštinių“, didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojai praneša apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą – blogai užplombuotas balsadėžes, nenaudojamus duomenų apsaugai užtikrinti skirtus juodus lakštus ir kitas komisijų darbo klaidas.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus iš viso stebi beveik 300 „Baltųjų pirštinių“ stebėtojų. Jie iki 19 val. aplankė ir patikrino maždaug 400 apylinkių visoje Lietuvoje. Pusėje jų fiksuoti reikalavimų neatitikimai, kai kuriose – ir ne po vieną.

82 kartus pranešta apie netinkamai plombuotas balsadėžes, 68 kartus – apie nenaudojamus juodus duomenų apsaugos lakštus, daugiau nei 50 kartų fiksuoti su balsavimo kabinomis susiję pažeidimai (kabinos buvo su užuolaidėlėmis, rinkėjai nepagrįstai balsuoti ėjo po kelis į vieną kabiną), taip pat fiksuoti kiti pavieniai pažeidimai.

Sekmadienį Lietuva tiesiogiai renka merus ir savivaldybių tarybas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.