Pagrindinis krašto apsaugos sistemos tikslas - atgrasyti galimus okupantus ir apginti šalį, antradienį pristatydamas krašto apsaugos ministro 2014–2019 metų gaires sakė Juozas Olekas.

"Mūsų pagrindinis tikslas - atgrasyti, kad niekas neįžengtų į Lietuvą kaip naujasis okupantas ir apginti Lietuvą. Patys modernizuojame kariuomenę, rengiame savo karius gynybai ir aktyviai dalyvaujame mūsų gynybiniame Aljanse", - svarbiausias krašto apsaugos sistemos veiklos kryptis nurodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.

Dokumente pabrėžiama, kad nacionaliniai siekiai neapriboja kariuomenės panaudojimo Lietuvoje krizės ar karo atveju. Jame teigiama, kad turi būti siekiama parengti apie 50 proc. sausumos pajėgumų dislokuoti už Lietuvos ribų ir pasirengti tarptautinėse operacijose išlaikyti apie 10 proc. sausumos pajėgumų.

NATO vykdomoms operacijoms ir pratyboms planuojama skirti iki vienos pėstininkų bataliono dydžio kovos grupę, iki vieno Specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono, vieną minų medžiojimo arba vadovavimo ir valdymo laivą ir vieną transporto lėktuvą.

ES vykdomoms operacijoms ir pratyboms žadama skirti iki vienos pėstininkų kuopos su koviniu paramos bei aprūpinimo elementu ir mišrius specializuotus vienetus, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos operacijoms ir misijoms - iki būrio dydžio vienetus.

Gairėse įrašyta, kad turi būti užtikrintas nuolatinis dviejų sraigtasparnių ir laivo budėjimas paieškos bei gelbėjimo darbams Lietuvos teritorijoje atlikti.

Minėtu laikotarpių prioritetą žadama skirti pėstininkų kovos mašinų, oro erdvės stebėjimo, ugnies palaikymo sistemų, trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų, kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų projektams.

Bus siekiama įsigyti naują paieškos ir gelbėjimo laivą vietoj dabar naudojamų "Šakių".

Gairėse numatyta, kad 2016 metais KAM asignavimai sieks 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau kasmet didės 0,05 proc. BVP.

J.Oleko teigimu, numatyta, kad kasmet KAM biudžetas ir toliau bus didinamas 6 procentais. Šiais metais KAM skirta per 980 mln. litų, tai yra 56 mln. litų daugiau nei pernai.

Gairėse nurodoma, kad asignavimų dalis personalui išlaikyti turi būti laipsniškai mažinama, kad neviršytų 50 proc. visų KAM skiriamų asignavimų. Asignavimų dalis ginkluotei, karinei įrangai ir technikai įsigyti ir modernizuoti turėtų būti laipsniškai didinama ir sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM skiriamų asignavimų.

KAM taip pat planuoja aktyvinti praktinį bendradarbiavimą gynybos srityje su Rusija, tęsti karinį bendradarbiavimą su Baltarusija ekspertų lygiu.