Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išpuolis prieš žurnalistus – užsienio slaptųjų tarnybų inspiruotas siekis sukompromituoti Europos Tarybai pirmininkaujančią Lietuvą ar tiesiog STT pareigūnų profesionalumo stygius? Valstybės paslapčių paviešinimas ne pirmas atvejis Respublikoje, tačiau pirmąkart taip brutaliai buvo kvočiami ir kratomi savo darbą dirbantys žurnalistai.

Grėsmingi įspėjimai?

Galbūt tai – sutapimas, jog išvakarėse prieš Seimui priimant įstatymo pataisą, kuria siūloma Prezidentei atleisti generalinį prokurorą, jei Seimas nepatvirtina jo ataskaitos, staiga buvo atlikta krata Seimo kanceliarijos darbuotojos Dangiros Malikėnaitės namuose.

Parlamentas minėtą pataisą priėmė kitą rytą po šio akibrokšto. Dar po dviejų valandų į apklausą išvesta ir BNS žurnalistė iš jos darbo vietos Seimo spaudos centre.
Seimo nario Naglio Puteikio manymu, visi šie įvykiai susiję.

"Išvakarėse krata pas kanceliarijos darbuotoją, manau, buvo gąsdinimas Seimui, kad nepriimtume tos pataisos. Kadangi Seimas to nesuprato, jėga buvo pademonstruota dar kartą. Tuo tarsi pabrėžta, kad mes galime priiminėti įstatymus apie žurnalistų apsaugą, kurie turi teisę neatskleisti savo šaltinio, bet turime žinoti, kas valdo valstybę", – mano N.Puteikis.

Seimo narys įsitikinęs, kad praėjusios savaitės įvykiai – kai kurių valdžios struktūrų bandymai parodyti savo galias. Esą tikrai ne atsitiktinumas – krata Seimo kanceliarijos darbuotojos D.Malikėnaitės namuose, žurnalistų apklausos bei kai kurios Seimo įstatymo pataisos.

Pasak N.Puteikio, Seimo darbuotoja, atsakinga už slaptus dokumentus, labai kruopšti moteris ir pas ją naktį daryti kratą – demonstracinis spaudimas Seimui.

"Be to, pažymoje, kurioje rašoma, kad Rusijos portaluose gali pasirodyti mūsų šalies vadovus kompromituojanti informacija, nieko naujo nėra. Juk nuo Kovo 11-osios ta informacija pasirodo periodiškai. Čia jau vien tai to slaptumo absurdiškumas", – pridūrė N.Puteikis.

Veiksmai – lyg Baltarusijoje

Pagal Lietuvos įstatymus, tik tada, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui ar žmogaus gyvybei, žurnalistai privalo atskleisti savo informacijos šaltinius.

Šiuo atveju jokios grėsmės niekieno gyvybei nebuvo, juo labiau valstybės nesugriaus priešiški straipsniai kaimyninės šalies žiniasklaidoje.

"Žinant, kad žurnalistai turi teisę neatskleisti savo informacijos šaltinio, tokie veiksmai atrodo kaip spaudimas žiniasklaidai: dabar bijokite ir ką nors sužinoję, nedrįskite rašyti. Akivaizdu, kad ne žurnalistai pavogė tą informaciją, kažkas jiems ją perdavė, kažkas, kas turėjo kažkokių tikslų. Manau, kad Lietuvos žurnalistų bendruomenė sugebės reaguoti tinkamai", – įsitikinęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Pasak Seimo nario ir žurnalisto Lino Balsio, kai tokie dalykai vyksta demokratinėje valstybėje, NATO ir ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje, tai – didžiulis žingsnis atgal nuo demokratijos.

"Esu pasibaisėjęs esama situacija, kai žurnalistės į apklausą buvo išvesdintos iš savo darbo vietos, paimtos jų turimos laikmenos. Tai – klasikiniai susidorojimo su spauda metodai, kuriuos mes matome kitose kaimyninėse šalyse, tarp jų – nedemokratinėse. Baltarusijos opozicijos žurnalistai ne kartą yra panašiai nukentėję", – teigė L.Balsys.

Paslapčia visiems

Tą patį ketvirtadienį, spalio 31 d., kai BNS išspausdino pranešimą apie galimus išpuolius prieš mūsų šalies vadovus Rusijos žiniasklaidoje, prezidentūra išplatino šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasisakymą – garso bei vaizdo įrašus, kuriuose teigiama lygiai tas pats, tai yra šalies vadovė pati paviešino tą informaciją, kuri yra vadinamoje slaptoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje.

"Apklausos, kratos, poėmiai šioje istorijoje atrodo kaip kažkoks laukinis veiksmas, kam čia reikėjo tos sumaišties, nebent nuo ko nors reikia nukreipti dėmesį? Kodėl buvo duotas nurodymas susidoroti su žiniasklaida demokratinėje šalyje, aš paaiškinimo neturiu", – baisėjosi L.Balsys.

Lietuvoje tokių išpuolių prieš žurnalistus iki šiol dar nėra buvę. Tai nerimą keliantis atvejis, ir, jei jis bus nutylėtas, tai gali pasikartoti.

Pasak L.Balsio, džiugu, kad operatyviai sureagavo Seimas. Speciali komisija, kuri atlieka parlamentinę visų jėgos struktūrų kontrolę, pradėjo tyrimą.

Kuo užsiima STT?

Pagrindiniai šios skandalingos istorijos prieš žurnalistus herojai – STT pareigūnai. Nesuprantama, kodėl būtent ši tarnyba buvo priversta atlikti gėdingą misiją, nes jų veiklos srityje tokie "darbai" nenumatyti.

Oficialiame STT tinklalapyje nurodyta, kad tarnyba užsiima "baudžiamuoju persekiojimu, korupcijos prevencija, antikorupciniu visuomenės švietimu ir informavimu. STT pareigūnai vykdo kriminalinę žvalgybą, atskleidžia ir išaiškina korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas – kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kt."

Žurnalistai nėra valstybės tarnautojai, pareigūnai ar valdininkai, tad, kodėl į juos nusitaikė būtent SST, kurios pareiga – kovoti su korupcija, o ne aiškintis, kas išdavė valstybės paslaptį?

"Tai buvo Generalinės prokuratūros pavedimas, kad STT atliktų tuos veiksmus. Kitas dalykas, ar STT neperžengė tam tikrų ribų? Teisėsauga, žinoma, turėtų tirti visas versijas, bet žurnalistams toks spaudimas tikrai keistai atrodo", – mano E.Gentvilas.

"Tikiu, kad paaiškės tiesa. Faktas, kad STT turėjo visus reikiamus leidimus susidoroti su žurnalistais, kelia dar daugiau nuostabos ir baimės dėl demokratijos padėties, nes tų žmonių mąstymas, kurie davė leidimus šitaip elgtis, su demokratija prasilenkia labai toli", – piktinosi L.Balsys.

Smūgis demokratijai

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis taip pat labai kritiškai vertina jėgos struktūrų bandymus spausti žiniasklaidą.

"Aš blogai vertinu tuos dalykus, nežinau detalių, bet kiekvienu atveju žurnalistai yra ypatinga žmonių grupė, ne todėl, kad jie būtų aukščiau įstatymo, bet todėl, kad žurnalistai atstovauja profesijai, kurios esmė ir yra informuoti visuomenę bei kovoti už teisingą informaciją", – teigė L.Donskis.

Pasak profesoriaus, kiekvienas poelgis, panašus į šį, arba jėgos demonstravimas palieka labai blogą įspūdį.

"Man atrodo, kad demokratinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti. Galbūt tai yra noras įbauginti, tačiau jei taip, tai – labai primityvi operacija demokratinėje ES valstybėje ir dar tokioje, kuri pirmininkauja ES Tarybai šiuo metu, todėl tokie veiksmai yra tiesiog neprotingi ir žemo lygio", – mano L.Donskis.

Europos Parlamento narys atmetė bet kokią sąmokslo teoriją, profesoriaus manymu, už to, ką žmonės dažnai laiko sąmokslu ar bloga valia, dažniausiai slepiasi neprofesionalumas.

Žiniose – KGB rezervistų sąrašas

Tai ne vienintelis atvejis, kai vadinamieji slapti dokumentai yra paviešinami.

Vienas rezonansinių atvejų buvo, kai TV3 žiniose 2005 m. vasario 8 d. buvo parodytas riboto naudojimo dokumentas, skirtas laikinajai Seimo komisijai, kuri turėjo ištirti Seimo pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus bei užsienio reikalų ministro Antano Valionio buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rezervo sąrašuose faktus ir aplinkybes.

Seimo laikinoji komisija tada taip ir nenustatė, kuris iš komisijos narių riboto naudojimo dokumentą paviešino. Nė vienas iš jų neprisipažino tai padaręs.

Tuomet tik paaiškėjo, kad savo turėtos kopijos negrąžino Seimo narys Algimantas Salamakinas, jis pranešė, kad jam duotą kopiją suplėšė, nes "neturėjo, kur jos saugoti, kaip to reikalauja LR įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos".

Laikinoji Seimo komisija kreipėsi į tuometę TV3 Žinių tarnybos direktorę Jolantą Butkevičienę, kviesdama jos vadovaujamos tarnybos darbuotojus, parengusius reportažą, kai buvo parodyta riboto naudojimo dokumento kopija, dalyvauti Komisijos posėdyje ir žodžiu pateikti informaciją tiriamu klausimu.

Žinių tarnybos darbuotojai atsisakė dalyvauti, remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta viešosios informacijos rengėjų, platintojų, savininko ar žurnalisto teise išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

Tada tokio paaiškinimo raštu užteko.

Komentaras
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Manau, kad lazdą perlenkė teisėsaugos struktūros ir teismas, kuris sankcionavo jų veiksmus. Tačiau labiausiai persistengė tie, kurie įvardijo tą informaciją kaip slaptą. Mes su kolegomis daug kartų skaitėme tą pranešimą. Nieko slapto ten neradome. Stebina, kad tokie pranešimai tampa valstybės paslaptimis, kurią kažkaip nutekino, o paskui dėl to pradėjo dar ir tyrimą. Taigi kyla klausimas, kas suinteresuotas įslaptinti dalykus, kurie nėra slapti, paskui nutekinti žurnalistams ir atlikti tyrimus dėl žurnalistų, o ne dėl pareigūnų, kurie visa tai paviešino? Tai – negražūs politiniai žaidimai, į kuriuos žurnalistai įtraukiami nuolat. Prisiminkime, R.Pakso apkaltą, kiek pažymų tada buvo paskleista – slaptų dokumentų, pokalbių išrašų. Ir tai buvo masinis reiškinys. Tada jokios žurnalistų apklausos nebuvo vykdomos. Didieji Lietuvos dienraščiai ne kartą yra paviešinę įvairias ikiteisminio tyrimo medžiagas, bet niekas jų nekvotė. Ir štai viena profesionaliausių žiniasklaidos priemonių – BNS, kuri informaciją pateikė labai subalansuotai, atsidūrė taikiklyje. Man tai kol kas nesuvokiama. Dabar žurnalistai turi imtis teisinės gynybos, nes šiandien vyksta teisinės procedūros – jos formaliai vadinamos liudytojų apklausomis, o realiai atrodo kaip įtariamųjų kvota. Jeigu demonstratyviai dviejų augalotų vyrų išsivedama žurnalistė iš Seimo, atimami kompiuteriai, daiktai, uždraudžiama bendrauti apie ikiteisminį tyrimą, procedūra labiau primena nusikaltėlių gaudymą nei liudytojų apklausą.