„Šiandien buvo išaiškinta „teroristinių miegančių kuopelių, vadinamųjų savigynos būrių“, – A. Lukašenkos žodžius citavo prezidentūra. Valstybės vadovas tvirtino, kad su šiomis grupėmis yra susijusi Vokietija, Ukraina, JAV, Lietuva ir Lenkija.

„Šių kuopelių tikslas – priverstinis valdžios pakeitimas [atėjus] dienai „iks“. Jie patys kol kas nežino, kada bus diena „iks“ – prie jos reikia atvesti mūsų liaudį“, – pridūrė A. Lukašenka.

Anksčiau penktadienį per Minske vykusią apdovanojimų teikimo ceremoniją Nepriklausomybės dienos proga prezidentas pareiškė, kad Baltarusija užbaigė didelio masto kovos su terorizmu operaciją ir pažadėjo dėl išaiškintų faktų pateikti pretenzijų „pačiai Vokietijos kanclerei ir kai kam iš vadovybės“.

A. Lukašenka taip pat nurodė visiškai uždaryti Baltarusijos sieną su Ukraina, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Iš Ukrainos į Baltarusiją patenka didžiulis kiekis ginklų. Todėl pasienio pajėgoms nurodžiau visiškai uždaryti sieną su Ukraina“, – pareiškė A. Lukašenka.

Sąmokslas prieš Rusijos karinį objektą

A. Lukašenka taip pat sakė, kad kuopelės mėgino sutrikdyti svarbaus Rusijos karinių jūrų pajėgų ryšių centro, esančio prie Vileikos miesto maždaug už 100 km į šiaurės vakarus nuo Minsko, darbą.

Lyderis pridūrė, kad šį incidentą aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Šią problemą kuo rimčiausiai aptarėme per mūsų vėliausią pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šio aptarimo rezultatus suprantate. Visi teroro akto dalyviai, įskaitant tai vykdžiusius ir organizavusius, per dvi paras buvo surasti ir suimti“, – teigė 66 metų A. Lukašenka.

Nuo pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų šalį krečia beprecedentė politinė krizė. Rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis Baltarusijoje nuo 1994 metų, bet opozicija ir Vakarų valstybės šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Valdžia taip pat ėmėsi brutalių priemonių prieš masinius protestus, krėtusius Baltarusiją kelis mėnesius po rinkimų. Per šį susidorojimą žuvo keli žmonės, dar tūkstančiai buvo sulaikyti.

Galiausiai demonstracijos šalyje nuslopo, bet Minsko režimas tęsia kampaniją prieš opozicijos aktyvistus ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Baltarusijos santykius su Vakarų šalimis dar labiau aptemdė gegužės pabaigoje įvykęs incidentas, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas iš  Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, o jame buvęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir Vilniuje studijuojanti jo draugė – Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo sulaikyti.

Birželį Europos Sąjunga ir kai kurios kitos Vakarų šalys įvedė sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindamos spaudimą A. Lukašenkos režimui.

Atsakydamas Minskas paskelbė stabdantis dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje, turinčioje pagerinti ES ryšius su keliomis kaimyninėmis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.