D. Zabulionis teisme taip pat liudijo apie planus skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

LAKD vadovo pavaduotojas buvo atleistas 2017 metais, kai teisėsauga perdavė Susisiekimo ministerijai informaciją apie jo susitikimus su R. Kurlianskiu ir buvusiu „Kauno tiltų“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. Anot pareigūnų, per susitikimus derinta, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonė „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.

Taip pat teisėsauga įtaria, kad D. Zabulionis į šias pareigas buvo paskirtas R. Kurlianskio ir N. Eidukevičiaus dėka.

D. Zabulionis teigė, kad su R. Kurlianskiu jis buvo draugas nuo studijų laikų. Anot jo, jie bendravo šeimomis, reguliariai susitikdavo.

„Rimantas Sinkevičius (buvęs buvęs susisiekimo ministras – BNS) paprašė, kad pas jį užeičiau, ir tada jis pateikė pasiūlymą, ar nenorėčiau pagalvoti pereiti į Automobilių kelių direkciją“, – prisiminė liudytojas.

Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko.

„Supratau, kad mano pareigos, kaip įmonės direktoriaus yra laikinos, jie skiriami ketverių metų kadencijai“, – kalbėdamas apie savo buvusias direktoriaus pareigas Lietuvos standartizacijos departamente pridūrė D. Zabulionis.

Jis prisiminė, kad per susitikimus su R. Kurlianksiu jis „gal ir galėjo užsiminti apie norą gauti pastovesnį darbą“.

Per apklausą 2017 metais D. Zabulionis liudijo, kad R. Kurlianskiui sakė, jog darbas Standartizacijos departamente yra beprasmis.

Raimondas Kurlianskis / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Anot jo, pagrindinės funkcijos naujose pareigose LAKD buvo viešųjų pirkimų organizavimas.

D. Zabulionis akcentavo, kad buvo susipažinęs su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, tačiau tvirtino, kad pirkimo sąlygų dokumentą rengė viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Jis teigė, kad dovanų dėl šio projekto jis iš nieko nebuvo gavęs.

„Mano darbo metu diskusijos dėl kainos nebevyko“, – kalbėjo D. Zabulionis.

„Aš nesu kaltinamas D. Zabulionio papirkimu, kaip tai gal keistai beatrodytų“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Kurlianskis.

Jis tvirtino, kad jam smagu, kai jo draugas eina geras pareigas, tačiau pabrėžė, kad jis pats buvo pajėgus jas gauti.

R. Kurlianskis byloje kaltinamas davęs kyšių keliems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

K. Daukšys beveik nieko nebeprisiminė 

Kęstutis Daukšys teigė beveik nieko nepamenąs apie Pelno mokesčio įstatymo keitimo aplinkybes.

Įtariama, kad buvęs „darbietis“ V. Gapšys R. Kurlianskio prašymu turėjo paveikti K. Daukšį dėl Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo.

Parlamente 2015 metais svarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuriuo Lietuva turėjo į savo teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvą, sugriežtinančią dividendų apmokestinimą, nevisiškai atitiko direktyvą.

Kęstutis Daukšys / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

Įstatymo pataisomis, pasak naujienų portalo delfi.lt, buvo nepatenkinta „Vilniaus prekybos“ grupė, o „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis dėl jų bandė daryti įtaką kai kuriems Seimo nariams, kad būtų pakeistos formuluotės.

K. Daukšys teisme liudijo, kad su R. Kurlianskiui buvo susitikęs vieną ar du kartus. Vieną kartą susitiko restorane prie Seimo, kitą kartą – pačiame Seime.

Jis nebeprisiminė Pelno mokesčio ir kitų įstatymų projektų keitimo aplinkybių. Į daugelį klausymų politikas atsakė: „Neatsimenu“.

„Aš dabar neatsimenu, esmę greičiausiai ruošiau pats“, – apie Pelno mokesčio įstatymą kalbėjo K. Daukšys.

Jis liudijo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kalbėjo su V. Gapšiu dėl Pelno mokesčių įstatymo pakeitimo.

„Paprastai frakcijos seniūnas atsiskaito savo frakcijai“, – kalbėjo jis.

Ankščiau K. Daukšys teisėsaugai davė parodymus, kad nežino, kodėl V. Gapšys 2015 metai atsisakė Darbo partijos frakcijos seniūno pareigų, kurias vėliau perėmė jis pats.

Tada jis R. Kurlianskį įvardijo, kaip ekonomikos specialistą.

2017 metais teisėsaugai duotuose parodymuose K. Daukšys taip pat į didžiąją dalį klausimų negalėjo atsakyti, nes neatsimena.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.