Jis trečiadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje skaitė paskaitą apie Lietuvoje gimusį Lenkijos politinį veikėją Juzefą Pilsudskį. Šių metų gruodį bus minimos jo 150-osios gimimo metinės.
Pasak A.Michniko, J.Pilsudskis Lenkijoje yra didvyris, o Lietuvoje – vienas didžiausių priešų, tačiau tokie skirtumai neturėtų dominuoti šiuolaikiniuose dvišaliuose santykiuose.
„Trumpai tariant, Lenkijos ir Lietuvos santykiuose neturi dominuoti istorija. Kažkada Varšuvoje istorikas Alfredas Bumblauskas pasakė, kad jeigu Lenkiją valdo J.Pilsudskio ir R.Dmowskio karstai, tai Lietuvą valdo A.Smetonos karstas“, – kalbėjo A.Michnikas.
Kažkada Varšuvoje istorikas Alfredas Bumblauskas pasakė, kad jeigu Lenkiją valdo J.Pilsudskio ir R.Dmowskio karstai, tai Lietuvą valdo A.Smetonos karstas.
Jo teigimu, lenkams ir lietuviams sunku sutarti tam tikrų istorijos vertinimų, todėl verčiau tą istorijos puslapį taip ir palikti.
Svečias tvirtino, kad jį džiugina viskas, kas gerina Lietuvos bei Lenkijos santykius. Tačiau jis suabejojo dabartinės Lenkijos valdžios pastangų nuoširdumu.
„Bet aš tais džentelmenais netikiu. Kaip sakoma, „Timeo Danaos et dona ferentes“ – „Bijau danajų ir dovanas nešančių“. Žinau, kodėl jie taip elgiasi. Lenkija dabar visiškai izoliuota. Tai yra bandymas pralaužti šią izoliaciją“, – sakė A.Michnikas.
„Bet jeigu iš to rastųsi geri arba bent geresni Lenkijos ir Lietuvos santykiai – labai džiaugčiausi ir pritarčiau“, – pridūrė jis.
A.Michnikas kritikavo dabartinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vykdomą politiką.
„Dabar Lenkijoje stebimas regresas, be abejo, taip pat savotiškai (dabartinė valdžia – BNS) turi savyje J.Pilsudskio veidą“, – sakė svečias.
Jis kalbėjo, kad Švenčionių rajone gimęs J.Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus, vadino save lietuviu. Tačiau dabar, anot A.Michniko, Lenkijoje „niekam į galvą neateitų, kad lenkai gvieštųsi Vilniaus, Gardino ir Lvovo“.
„Priešingai, turime aiškiai, garsiai, vienareikšmiškai pasakyti „ne“ – šito nenorime. Net jeigu Maskva siūlytų, neimsime. Remiantis šiuo požiūriu, kai 1988 metais Maskva ir KGB pradėjo siųsti užuominas ir inspiruoti Lenkijos sovietinės respublikos idėją, turėjo atsirasti nauja sovietinė respublika su Vilniumi, Gardinu, Lvovu – teritorijose, priklausiusiose (Lenkijai) iki (1939 metų) rugsėjo 17-osios, niekas iš Lenkijos šio pasiūlymo nepriėmė. Nes tai buvo KGB intriga“, – pasakojo A.Michnikas.
A.Michnikas – lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, eseistas, politinis publicistas, Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius. 1968 metais jis dalyvavo studentų protesto akcijose Lenkijoje kilus vadinamajam politinei krizei, 1968 – 1970 metais jis buvo įkalintas. 2014 metais Lietuvos Seimas A.Michnikui už nuopelnus Lietuvos laisvei yra skyręs Laisvės premiją.
Naujausi komentarai