Gana greitas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino nuopelnas, teigta penktadienį per parlamente vykstančią konferenciją, skirtą paminėti dvidešimtosioms Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms.

"1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartį bei 1992 metų rugsėjo 8 dienos susitarimus, sąžiningą jų įvykdymą reikėtų vertinti kaip Rusijos prezidentė Boriso Jelcino politikos kursą, siekiant atitaisyti sovietinės imperijos kaimyninėms valstybėms padarytas neteisybes ir naujus Rusijos santykius su jomis grįsti demokratiniais pagrindais, tarptautinės teisės normomis ir principais bei tarpusavio pasitikėjimu", - konferencijoje Seime kalbėjo buvęs derybų su Rusija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo vadovas Česlovas Stankevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad prie "ankstyvo ir sklandaus" kariuomenės išvedimo iš Lietuvos reikšmingai prisidėjo Vakarų valstybės, visokeriopai skatindamos Rusiją ir teikdamos jai materialinę pagalbą, ypač butų perkeliamoms karių šeimoms statybai Rusijoje.

"Tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 metais, tai yra metais anksčiau nei iš Vokietijos bei kitų kai kurių Europos valstybių, buvo visos Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pastangas vainikuojanti sėkmė", - teigė jis.

Buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis irgi sėkmės istorija vadino sovietų kariuomenės išvedimą iš atkurtos Lietuvos valstybės per trumpą laiką, nors pabrėžė, kad ši sėkmės buvo "nušlakstyta ir Sausio 13-osios laivės gynėjų krauju".

"Tarp esminių sėkmės veiksnių visada būna ir palankių išorės situacijų, kuriomis pavyksta pasinaudoti. Tarp šių - dar ir asmeninės vadovų, pavyzdžiui, Rusijos vadovo Boriso Jelcino ir jo aplinkos žmonių, savybės", - kalbėjo V.Landsbergis.

Jo teigimu, šis Rusijos vadovas buvo neveidmainis, mėgo laikytis žodžio, elgtis garbingai.

"Prisimenu įtikinėjimus ir Vakaruose, ir Lietuvoje iš kairės, kad B.Jelcinas - bereikšmis, o mūsų problemos raktai esą (Michailo) Gorbačiovo kišenėje", - pasakojo V.Landsbergis.

Europarlamentaras kartu pabrėžė, kad Kremlius tuomet nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.

"Kaip tik 1990 metais Kremlius aktyviai piršo naujos sąjungos koncepciją. Jo vadovai, ilgai auklėti mąstyti vien jėgos ir klastos parametrais, nesuprato, kaip ta bejėgė Lietuva nekapituliuoja. Tai jiems, ko gero, kliudė suvokti tikrovę ir pasiūlyti naujų spąstų, pavyzdžiui, dalinę nepriklausomybę su liekančia draugiška svetima kariuomene. Nenorėdami atiduoti nieko, atidavė viską, patys žlugo ir turėjo išeiti", - dėstė V.Landsbergis.

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas 1993 metų rugpjūčio 31 dieną.