Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirba maždaug šimtas specialiųjų atašė, deleguotų 14-os ministerijų. Nuo žemės ūkio atstovo Romoje iki transporto atašė Kinijoje. Ar ministerijų tarnų kariauna, kuriai išleidžiami milijonai, – be reikalo neišsipūtusi?

Užsimoję plačiai

Atašė pareigybių turi visos šalies ministerijos. Tačiau jų skaičius – skirtingas. Tarp ministerijų atašė skaičiumi lyderiauja Ūkio ministerija. Diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse dirba beveik 19  ministerijos deleguotų atašė.

Krašto apsaugos ministerija yra delegavusi 12 gynybos atašė. Kultūros ministerija – maždaug tiek pat. Suprantama, turėti kultūros atašė JAV ar Rusijoje – būtinybė. Tačiau ką jie veikia, tarkime, Kroatijoje ar Slovakijoje?

Šilta vietelė Kinijoje

Finansų ministerija nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES (Briuselyje) yra delegavusi dešimt ministerijos specialiųjų atašė. Dar pernai tokių buvo tik šeši. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad atstovybėje prie ES iš jų ministerijos dirba trys atašė ir vienas pavaduotojas.

Susisiekimo ministerija teigia turinti aštuonis atašė. Vienas jų – transporto atašė diplomatinėje atstovybėje Kinijoje. Įdomu, kad šias pareigas eina buvęs susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Rolandas Bražinskas. Jis Kinijoje atsidūrė, kai paaiškėjo, kad Liberalų sąjūdis nepateks į Vyriausybę.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat turi tris atašė. Visi jie dirba nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES. Teisingumo ministerija yra delegavusi septynis atašė. O Vidaus reikalų ministerija turi du atašė prie ES specialiaisiais teisėsaugos klausimais.

Žemės ūkio ministerijoje šių pareigūnų taip pat netrūksta. Ji turi net žuvininkystės ir veterinarijos, fitosanitarijos atašė Lietuvos atstovybėje prie ES, netgi žemės ūkio atašė Romoje. Iš viso Žemės ūkio ministerija yra delegavusi 13 atašė.

Taško pinigus?

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako jau seniai stebįs atašė pareigybių skaičiaus didėjimą. Jis daug metų klausia, ar Lietuvai tikrai reikia tiek ministerijų atstovų užsienio valstybėse.

"Neaišku, kokią pridėtinę vertę sukuria, pavyzdžiui, kultūros atašė Prancūzijoje ar žemės ūkio atašė Romoje. Jų darbo pamatuoti neįmanoma, o atsisakę tokių pareigybių sutaupytume nemažai pinigų. Reikalus galėtų perimti Užsienio reikalų ministerijos atstovai", – nurodė K.Masiulis.

Be kita ko, K.Masiulis priminė, kad ministerijų deleguoti atašė yra finansuojami ne iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto, o iš juos delegavusių ministerijų. "Taigi išlaidos užsienio reikalams smarkiai išauga", – sakė jis.

Atsieina nemažai

Duomenys, kiek ministerijoms kainuoja išlaikyti atašė, negausūs. Tarkime, Ūkio ministerija šioms pareigybėms išlaikyti užpernai skyrė apie 1 mln. litų. Krašto apsaugos ministerija – beveik 3 mln. litų. Susisiekimo ministerijai užpernai išlaikyti atašė kainavo 839 tūkst. litų. Finansų ministerijai – apie 1 mln. litų. Vidaus reikalų ministerija išleido apie 580 tūkst. litų, o Aplinkos – apie pusę milijono. Atašė atlyginimas svyruoja nuo 4 iki 6 tūkst. litų popieriuje.