Tokią poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, šią savaitę apsilankiusi pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur pirmiausia prisiglaudžia perkelti migrantai. Ji sakė prašysianti Vidaus reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą greitinti prašymų nagrinėjimą – tai, anot jos, reikalinga norint sumažinti pabėgėlių koncentraciją Rukloje.

T.Žilinskas savo ruožtu sako, kad pabėgėliai Rukloje užsibūna ne dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.

„Aš galiu pasakyti, kad mes ir dabar perkeltų asmenų prieglobsčio prašymus nagrinėjame žymiai greičiau – dvigubai greičiau – nei įprasta. Maksimum iki šešių savaičių. Bet šiandien Rukloje vis dar laikomi 80 perkeltų asmenų, kuriems Migracijos departamentas jau yra suteikęs statusą. Vadinasi, 80 asmenų gali būti perkelti tolimesnei integracijai į savivaldybes, bet kažkodėl tai nevyksta. Tai aš manau, kad vargu ar dar didesnis (prašymų nagrinėjimo) paskubinimas ir aukojimas tam tikrų galbūt saugumo patikrinimų tikrai neišspręstų problemos“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras.

Pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Šiuo metu į šalį perkelta beveik 200 asmenų, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre tebegyvena 99 pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.

Vienos pabėgėlių priėmimo centre apsistojusios šeimos prašymas suteikti prieglobstį atmestas – jau į Lietuvą perkeltai septynių asmenų šeimai Migracijos departamentas nutarė neleisti gyventi mūsų šalyje, nes jie esą – ne karo pabėgėliai, o ekonominiai migrantai. Šeima kol kas nedeportuota, nes departamento sprendimą ji apskundė teismui.

Ministro aiškinimu, šios šeimos atvejis verčia dar labiau tikrinti migrantus iki jų perkėlimo, tačiau tikina, kad saugumo požiūriu jie ir dabar patikinami „absoliučiai“.

„Ne vieną kartą minėjau, kad tų patikrinimų iki perkėlimo akcentas yra dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, dėl tų asmenų patikimumo ir saugumo padarome absoliučiai viską, kas įmanoma, kad tie asmenys nekeltų grėsmės. O ar tie asmenys yra ekonominiai migrantai, ar karo pabėgėliai, čia jau yra atskiras klausimas, tikrai reikia nemažai surinkti informacijos, norint įrodyti, kad jie yra ekonominiai migrantai (...) Mes, aišku, pasistengsime dar labiau patobulinti procesą, dirbame su kolegomis graikais, turkais ir italais, kad rastume galimybių gauti dar daugiau informacijos, kad tokių atvejų nepasikartotų“, – sakė T.Žilinskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol tik viena šeima iš perkeltų beveik 200 migrantų pripažinta ekonominiais migrantais.