Leido pasijusti saugiai
Rusijos pradėtas karas su Ukraina išgąsdino pasaulį, tačiau A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad tai Lietuvai leido pasijausti saugiau. Šis karas atvėrė Rusijos žaizdas, akis bado jos daromos taktinės klaidos.
Su visuomene Kaune susitikęs krašto apsaugos ministras pristatė, kaip Ukrainoje vykstantis karas pakeitė didžiųjų Europos valstybių mąstymą, pasidalijo su susirinkusiais savo įžvalgomis, koks tai karas ir kokių pamokų iš jo gauna Lietuva.
„Nepaisant prastos situacijos regione, Lietuvos saugumas nepablogėjo. Ko gero, priešingai, – ukrainiečių pasipriešinimas leido pasijausti gerokai tvirčiau. Ukraina parodė, kad galima kariauti su orda, kuri laikė save antrąja didžiausia armija pasaulyje. Be to, šis karas privertė Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Ispaniją iš esmės peržiūrėti savo pozicijas.
Šios šalys tapo Ukrainos rėmėjomis, nors tai buvo sunkiai įsivaizduojama prieš metus. Dabar ir pati ES organizuos karių mokymo misijas Ukrainoje. Tai esminiai pokyčiai. Anksčiau mums reikėjo paramą Ukrainai išmušinėti iš kitų šalių, dabar jie patys Ukrainą remia“, – didžiausius pokyčius vardijo A.Anušauskas ir pridūrė, kad tai turi tiesioginės įtakos ir Lietuvos saugumui, nes didesniems partneriams nebereikia aiškinti, kad Rusija yra grėsmė regionui.
Pozicija: A.Anušausko teigimu, Rusijos pusėje plika akimi matyti chaosas, nėra susikalbėjimo tarp jos kariuomenės dalinių, todėl ir patiriama didelių nuostolių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Ministras atkreipė dėmesį, kad vis dar pasigirsta priekaištų, skriejančių į didžiųjų valstybių pusę, esą per mažai suteikiama paramos Ukrainai. Pasigirsta ir nuomonių, kad Vokietija turėtų siųsti į frontą tankų, tačiau neįvertinama, kad ši šalis siunčia prieštankines minas, kurios efektyviai leidžia naikinti priešo sunkiąją karo techniką.
„Dabar 50 pasaulio valstybių remia Ukrainą. Be to, prieš Rusijos invaziją visi jautė baimę. Suprantu, kad visuomenėje vis dar yra nerimo, tačiau tokios baimės, kokia buvo prieš karą, nėra. Dabar visi mato, kad su Rusijos kariauna galima kalbėtis ginklų kalba. Žinoma, ukrainiečiams tai didžiulės aukos, o mums – pamokos, kurias reikia išmokti. Būtent dėl šių pamokų mes ir pas save esame nemažai dalykų pakeitę ir geriname gynybinį potencialą“, – teigė A.Anušauskas.
Mes parodėme pavyzdį, kaip visuomenė gali bendradarbiauti su gynybos institucijomis.
Kaip prisideda Lietuva?
Lietuva – tarp aktyviausių pasaulio šalių, padedančių Ukrainai kovoti už savo laisvę. Ministras atkreipė dėmesį, kad mūsų šalis ne kartą tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, todėl atsirado daug visuomeninių iniciatyvų. Svarbiausia – kad parama pasiekia frontą ir leidžia ukrainiečiams gintis.
„Lietuvių paaukoti pinigai Ukrainos kariams atriboti nuo paramos karo pabėgėliams. Nors ir ši parama buvo labai reikalinga, nes lietuviai užleido savo butus, namus, leido įsikurti. Tai neįkainojama parama. Tačiau didelę įtaką turėjo ir parama, keliaujanti į frontą. Mes parodėme pavyzdį, kaip visuomenė gali bendradarbiauti su gynybos institucijomis, nes iki tol nebuvo akcijų, kai už visuomenines lėšas būtų perkama ginkluotė.
„Bayraktar“ iniciatyva buvo realizuota tik dėl to, kad tokį ginklą gali įsigyti tik šalies gynybos institucijos. Mes suteikėme logistinę, teisinę pagalbą, pasirašėme sutartis. Dabar artimiausiu metu už suaukotą milijoną bus perkami iš Lenkijos kompanijos dronai kamikadzės. Čia ir vėl Krašto apsaugos ministerija buvo tarpininkė, kad tokie ginklai galėtų pasiekti frontą“, – apie visuomenės paramos svarbą kalbėjo A.Anušauskas.
Jis pridūrė, kad po lietuviškosios „Bayraktar“ akcijos atsirado ir lenkiška iniciatyva, čekai rinko pinigus tankui. Tad tai buvo proveržis kitų šalių piliečiams taip pat prisidėti prie Ukrainos kovos už laisvę.
Žinoma, nemažai paramos visuomeninės organizacijos pristato tiesiai į frontą. Čia keliauja šarvinės liemenės, dronai, maistas, transporto priemonės ir daugybė kitų reikalingų daiktų, padedančių kariams išgyventi. Ši parama, pasak ministro, yra gyvybiškai svarbi, nes organizacijos tiesiogiai bendrauja su fronte kariaujančiais kariais ir žino jų poreikius.
„Ukrainiečiai mums yra dėkingi ne tik už valstybinę paramą, kurią jiems suteikiame, bet ir už tai, kad žmonės labai palaiko ir aukoja. Visa lietuvių suteikiama parama pasiekia frontą. Tai morališkai labai svarbu“, – pažymėjo A.Anušauskas.
Jis pridūrė, kad technika, kurią skiria tiek Lietuva, tiek kitos valstybės, skirta frontui. Tai leidžia Ukrainai išlaikyti pozicijas ir po truputį priešą stumti iš užimtų teritorijų.
Susidomėjimas: kauniečiams buvo įdomu tiek Ukrainai teikiama parama, tiek galima karo eiga ir Rusijos likimas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Kokia Rusijos ateitis?
Pasak A.Anušausko, sudėtinga prognozuoti tolesnę karo eigą, nes tai lems ne tik sąjungininkų teikiama parama Ukrainai, bet ir karinės taktikos sprendimai. Vis dėlto ministras pažymėjo, kad Rusijos nuostoliai jau dabar yra labai dideli ir greitai bus matyti didelės skylės šalies biudžete, kurių užlopyti nebus iš ko.
„Rusijos vykdoma mobilizacija turi poveikį, nepaisant visų juokelių apie karius, kurie siunčiami į mirtį. Tačiau ji nekompensuoja technikos praradimų. Ukraina per dieną sunaikina visą rusišką sunkiosios technikos ešaloną. Tai didžiuliai nuostoliai ir jų kompensuoti Rusija neturi kaip. Dabar rusai iš Baltarusijos išveža tą techniką ir meta į frontą, bet neįvertinamas Ukrainos pasiryžimas gintis, todėl ir ši technika sparčiai naikinama. Jei sankcijos Rusijai neveiktų, jai nereikėtų į frontą mesti senų tankų iš tolimiausių sandėlių. Dabar Rusija nei gali normaliai suremontuoti sugadintos technikos, nei juo labiau pasigaminti naujos“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pusėje plika akimi matyti chaosas, nėra susikalbėjimo tarp jos kariuomenės dalinių, todėl ir patiriama didelių nuostolių.
„Rusija apsinuogino ir negali išsigydyti šių žaizdų – nuo socialinių, ekonominių iki karinių. Socialinės įtampos šalyje dėl to tikrai tik daugėja, nors ten propaganda ir varo, kad visi džiaugiasi. Iš Vakarų pusės taip pat nebebus noro susigrąžinti buvusius santykius su Rusija. Pati Rusija nori įbristi į tą pačią upės vagą ir sakyti, kad karas nieko nereiškia, viskas bus gerai, bet tai netiesa. Rusija jau nebegrįš į tą upę, kai maudėsi Europos piniguose.
Dabar Rusijoje rublio kursas labai aukštas, bet niekas negali jų išsikeisti į eurus ar dolerius, įmonės turi 80 proc. savo pajamų konvertuoti į rublius. Jau paskaičiuota, kad Rusija dėl savo karo veiksmų per artimiausius metus neteks vieno trilijono, kai pačios šalies BVP yra 1,3 trilijono. Tai milžiniškos lėšos, kurių Rusija neteks“, – apie vis gilėjančią Rusijos ekonomikos duobę kalbėjo A.Anušauskas.
Tiesa, jis pridūrė, kad ne viskas, kas vyksta Rusijoje, yra aiškiai matoma, nes šios valdžia stengiasi daug dalykų užglaistyti; šalis negali pasinaudoti nemažai rezervinių pinigų, esančių užsienio valstybėse. Karo kaina – didžiulė ir tik laiko klausimas, pasak A.Anušausko, kada Rusijos piliečiai pasakys ne ir išeis į gatves reikalauti geresnio gyvenimo.
