„Ministrė nusprendė skelbti naują atranką Kalėjimų departamento vadovo pareigoms užimti“, – BNS sakė ministrės atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Naują atranką nuspręsta skelbti ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pirmadienį pareiškus, kad sovietmečiu dvelkiančiai kalėjimų sistemai reikalingas su ja nesusijęs vadovas. Pats A.Norkevičius BNS teigė neišgirdęs argumentų, kodėl nuspręsta jo neskirti į pareigas.

Teisingumo ministerija pranešė, kad M.Vainiutė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

„Atlikti ir dar tebeatliekami patikrinimai patvirtina tai, kad Kalėjimų departamentas, kuriam pavesta kontroliuoti, prižiūrėti ir vadovauti pavaldžioms įstaigoms, deja, nesugeba visa apimtimi užtikrinti jam patikėtos misijos. Manau, kad privalome atsakingai įvertinti ne tik atrankoje pademonstruotus būsimo vadovo kvalifikacinius gebėjimus, bet ir jo nuveiktų darbų rezultatus“, – pranešime spaudai sakė M.Vainiutė.

Ji tvirtino besitikinti, kad naujoje atrankoje dalyvaus daugiau kandidatų, nesusijusių su laisvės atėmimo vietų sistema, turinčių šiuolaikinės vadybos įgūdžių ir ambicijų modernizuoti visą sistemą.

A.Norkevičius yra dirbęs viceministru tuometinio vidaus reikalų ministro S.Skvernelio komandoje. Iki paskyrimo į šias pareigas 2014 metais jis vadovavo Kalėjimų departamentui.

Anot Teisingumo ministerijos, A.Norkevičiui einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas valstybiniai auditoriai kalėjimų sistemos įstaigose nustatė sisteminių ir tęstinių trūkumų, planuojant, valdant ir kontroliuojant valstybės biudžeto asignavimus, valstybės turtą, viešuosius pirkimus, žmogiškuosius išteklius.

Pirmadienį su teisingumo ministre susitikęs A.Norkevičius BNS sakė neišgirdęs jokių teisinių argumentų sprendimui neskirti jo į pareigas.

„Kalbėjo, kad kažkam neįtinku, galiausiai pasiūlė pasiskaityti spaudą ir susiprasti, kad ne aš esu matomas Kalėjimų departamento vadovo pareigose. Supratau, kad atranka į statutines pareigas dabar vykdoma ne pagal valstybėje nustatytą tvarką, teisės normas ir reikalavimus, o pagal kažkokius kitus kriterijus“, – teigė nuo kovo vykusią atranką laimėjęs kandidatas.

A.Norkevičius tvirtino, kad dėl maksimaliai ilgai besitęsusios atrankos jam kilo abejonių, ar iš tikrųjų siekiama skubiai spręsti bausmių sistemos vadybos problemas.

„Laimėjęs atranką ir per numatytą terminą nesulaukęs skyrimo, kreipiausi į ministrę. Pokalbis buvo trumpas ir, deja, ne apie pokyčius, kurių reikia Kalėjimų departamentui“, – sakė jis.

Ažiotažas dėl padėties kalėjimų sistemoje kilo, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje.

Po pirmo jos pranešimo šiemet pavasarį vykstant tarnybiniam tyrimui atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, anksčiau ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės pareigas.

Po patikrinimo atleistas izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas. Prieš dvi savaites iš pareigų atsistatydino ir šį patikrinimą prižiūrėjęs teisingumo viceministras Donatas Matuiza.

Viceministro atsistatydinimo dieną R.Kazėnienė antrąkart pranešė apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje. Kalėjimų departamento patikrinimo metu jos įtarimai pasitvirtino.

Premjerui S.Skverneliui pirmadienį paraginus nušalinti nuo pareigų laikinąjį izoliatoriaus direktorių Arvydą Venclovą, teisingumo ministrė planuoja dėl to apsispręsti po trečiadienį su juo vyksiančio susitikimo.