Parengtais Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais juos už kritiką siekiama cenzūruoti ar nutildyti, apkraunant teisminės gynybos išlaidomis.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, itin svarbu imtis iniciatyvų, padėsiančių apsaugoti ne tik žurnalistus, bet ir kitus viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.

„Negalime leisti, kad demokratinėje visuomenėje teisminis procesas galėtų būti naudojamas kaip bauginimo ir užtildymo priemonė. Taip pat svarbu užtikrinti baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, bei proporcingumo principų įgyvendinimą“, – pabrėžia E. Dobrovolska.

Ši iniciatyva atliepia Europos Komisijos patvirtintą Europos demokratijos veiksmų planą, kuriame skiriamas dėmesys kovai su piktnaudžiavimu strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. sutrumpintai – SLAPP). Šį rugsėjį taip pat patvirtinta Europos Komisijos rekomendacija dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos profesionalų apsaugos ir įgalinimo užtikrinimo Europos Sąjungoje. Be to, 2022 m. pirmoje pusėje Europos Komisija numato pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo bus siekiama Europos Sąjungos mastu apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo minėtų ieškinių.

Negalime leisti, kad demokratinėje visuomenėje teisminis procesas galėtų būti naudojamas kaip bauginimo ir užtildymo priemonė.

E. Dobrovolskos teigimu, tikėtina, kad iki bendros ES iniciatyvos pateikimo Lietuva jau turės savo patirtį, kuria galės pasidalinti. 

„Lietuva imasi lyderystės itin aktualiu klausimu, stiprinant demokratinės valstybės principus ir apsaugant žiniasklaidos laisvę. Teisingumo ministerija pateikė Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus, kurie padės įvykdyti šios Vyriausybės programos siekį nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką“, – teigia E. Dobrovolska.

Nauji Civilinio proceso kodekso pakeitimai leis įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, siekiant pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.

Pritaikius šią procedūrą ir nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį jau pradiniame proceso etape palikus nenagrinėtą, nebūtų eikvojami proceso šalių ir teismo laiko bei finansiniai ištekliai, atsakovui netektų patirti nepagrįstų reputacinių pasekmių.

Numatoma, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūra būtų taikoma tais atvejais, kai atsiliepime į ieškinį jos paprašytų atsakovas.

Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektu norima užtikrinti abiejų šalių procesines garantijas, todėl numatoma abiejų šalių išklausymo pareiga bei procedūros metu priimtų teismo nutarčių apskundimo galimybė. Taip pat ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkirs kelio ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui, kadangi pašalinus aplinkybes, dėl kurių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, suinteresuotas asmuo turės teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

Baudžiamojo kodekso naujos nuostatos padės apriboti galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, siūlant dekriminalizuoti nusikalstamą veiką, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Taip pat numatoma švelninti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba šmeižimą per visuomenės informavimo priemones.

Teisingumo ministerija darbo grupei taip pat pateikė informaciją apie teisinės pagalbos teikimo asmenims, prieš kuriuos reiškiami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo, galimybes pagal galiojančius teisės aktus.

Rengiant naują teisinį reglamentavimą, įvertinta ir išanalizuota užsienio valstybių patirtis. Apie galimas priemones kovojant su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo numatoma diskutuoti ir spalio mėn. Liuksemburge vyksiančioje Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų Taryboje.

Ieško būdų užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams

Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Vytautas Kernagis ir Laurynas Kasčiūnas pristatė priemones, kuriomis siekiama apsaugoti žurnalistus ir kitus viešąjį interesą ginančius asmenis nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. Strategic lawsuit againts pubic participation (SLAPP).

SLAPP yra pernelyg išpūsti, ilgai besitęsiantys ieškiniai, kuriuos teikia valstybės institucijos, verslo įmonės, galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus. Šiais ieškiniais siekiama įbauginti, nutildyti, apkraunant teisinės gynybos išlaidomis ir nesibaigiančia proceso trukme.

Pavasarį Seime buvo sudaryta darbo grupė dėl žiniasklaidos atstovų, įvairių visuomeninių veikėjų persekiojimo už kritiką. Pasak V. Kernagio, šioje grupėje buvo parengti du projektai, kuriais siūlomi Baudžiamojo kodekso (BK) ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai.

Registruotais pakeitimais siūloma dekriminalizuoti BK 154 straipsnyje numatytą šmeižimo sąvoką, baudžiamąją atsakomybę taikant tik tuo atveju, jeigu tikrovės neatitinkanti informacija yra skelbiama visuomenės informavimo priemonėmis, ir teigiama, kad asmuo padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

„Pirma, Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai. Šiuose pakeitimuose yra pakeisti du dalykai: visų pirma, sušvelninta baudžiamoji atsakomybė žmonėms, įtrauktos bausmės atlikimo formos, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki vienerių metų. Anksčiau buvo iki dvejų metų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Kernagis.

Šmeižtu būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu ta informacija būtų paskelbta per visuomenės informavimo priemones.

„Lygiai taip pat yra panaikinta šmeižto sąvoka (...) šiuo metu reguliavimas būtų toks, kad šmeižtu būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu ta informacija būtų paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Ir tik tuo atveju, jeigu žmogus teigtų, kad kitas žmogus padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Tai jeigu Laurynas Kasčiūnas eidamas gatvėje sakytų, kad Kernagis yra kvailys, tai jam nieko nebūtų. Bet jeigu jis teigtų, kad aš padariau sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, tai tuomet jam kažkas būtų“, –  aiškino jis.

Taip pat siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais siūloma, kad teismas, nustačius, jog konkretus ieškinys prieš viešąjį interesą ginantį asmenį yra strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo, tokiu atveju bylą būtų galima galėtų tiesiog nutraukti. Be to, kartu siūloma, kad asmuo, prieš kurį iškeliamas ieškinys, įgytų teisę į nemokamą valstybės teisinę pagalbą, sudarant galimybę suformuoti atsakymą į ieškinį.

„Atsakovas dabar įgyja teisę parašyti teismui atsiliepimą į ieškinį, kuris yra jam taikomas. Jeigu ieškovas padavė į teismą kažkokį žurnalistą, jis dabar turi teisę per dvi savaites pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tuomet teismas per tris dienas tą atsiliepimą persiunčia ieškovui, ir ieškovas turi pareigą pateikti teismui atsikirtimus ir paaiškinti, kodėl jis tą ieškinį pateikė. Jeigu teismas nusprendžia, kad tie atsikirtimai yra nepakankami arba nepagrįsti, tai jis tiesiog sustabdo procesą, ir byla nekeliauja į teismą“, – teigė TS-LKD frakcijos parlamentaras.

„Turbūt kreipsimės į Teisingumo ministeriją, kad ji padėtų būtent tuos atsiliepimus į ieškinį atsakovams nemokamai suformuluoti“, – patikslino jis.

Konservatorius tikisi, kad šios pataisos Seimo salėje susilauks reikalingo palaikymo.

„Darbo grupę sudarė visų frakcijų atstovai, tai iš esmės įstatymo projektą pasirašė praktiškai visi darbo grupės nariai. Du susilaikė, kadangi jie galvoja, kad gal ne visiškai taip turėtų būti sprendžiama. Manau, kad palaikymas bus tikrai didelis“, – tvirtino V. Kernagis.