– Kaip mūsų Seimas reaguoja į kasdien besikeičiančią situaciją dėl COVID-19, kaip tai paveikia jų darbą?

– Sudėtingas klausimas. Yra klausimų, į kuriuo Seimas reaguoja ir į kuriuos mažiau. Vienintelio atsakymo nėra. Turint omenyje neseną istoriją, kurią visi žino, dar šiandien girdėjau per radiją, kai Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad kai kurių darbotvarkės punktų nekels bent šioje sesijoje ir atidės vėlesniems laikams – Stambulo konvencijos svarstymą ir dar kažkokį klausimą. Visuomenės reakcija ir įvairūs pasisakymai turėjo įtakos, nes šie klausimai buvo išimti iš politinės darbotvarkės.

– Kaip lietuvių patarlė byloja, kad šuns balsas į dangų neina, jūs palietėte aktualią temą, nes kartais atrodo, kad Seimas negirdi viešos nuomonės, bet ji pasiekia mūsų Seimą – kuo žmonės domisi, piktinasi, nesutinka.

Mūsų Seimas turi labai daug galių pakeisti svarstomą įstatymą, įvairias nuostatas, taip pat nusprendžia, ar priimti, ar ne.

– Yra du svarbūs aspektai. Vienas iš jų – patekti į tą politinę darbotvarkę. Politiniame socialiniame visuomenės gyvenime visų problemų svarstyti negalime, todėl yra tam tikra darbotvarkė, kuri sudėlioja klausimus – kažką svarsto, kažko ne. Vien tai, kad patekai į darbotvarkę, yra svarstomi klausimai, – tai jau tam tikras grupės pasisekimas. Nėra garantijų, kad kažkoks svarstomas klausimas bus priimtas automatiškai. Viena yra patekti, o visai kas kita – kaip svarstymas pasibaigs. Mūsų Seimas turi labai daug galių pakeisti svarstomą įstatymą, įvairias nuostatas, taip pat nusprendžia, ar priimti, ar ne. Net atskiras Seimo narys turi galios pasiūlyti kažką pakeisti. Priimant įstatymą, jis gali būti visai ne toks, kokį sugalvojo ministerija.

Vaidas Morkevičius. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Jūsų tyrimo labai įdomus dalykas – prioritetų nustatymas. Jūsų mokslinis tyrimas atskleidžia, kad šis Seimas skiria daug dėmesio žmogaus teisėms, žodžio laisvei, net daugiau nei prieš tai buvę. Ar jums nekeista, kad liberalai, tik atėję į valdžią, pandemijos akivaizdoje daugiau dėmesio skiria žodžio laisvei nei ekonomikai ar kovai su virusu?

– Viena iš tyrimo, kurį šiek tiek pristatėte, dalių buvo, kad mes sugalvojome pažiūrėti, kaip Seime kalbama apie pandemiją, kokios dominuoja temos. Kartu palyginti, ar kalbama apie žmogaus teises. Gavome įdomų rezultatą – naujasis Seimas apie žmogaus teises kalba daugiau nei apie pandemiją. Apie pandemiją, kaip apie reiškinį, svarstoma, bet žmogaus teisėms yra skiriama dar daugiau dėmesio.

– Ekonomika, smulkusis verslas, abiturientų nežinomybė, egzaminai, kaip apskirtai mes gyvensime – lieka paraštėse, o iškeliami esminiai klausimai, kurie galėtų ir palūkėti.

– Aišku yra ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė, kuri tvarko ūkinius paprastesnius klausimus. Sakyti, kad apie ekonomiką ar švietimą niekas iš politikų nekalba, – būtų neteisinga. Bet Seimas yra diskusijų vieta. Jeigu apie pandemiją nediskutuojama, galima suprasti, kad nėra probleminių klausimų. Seime yra ne tik pozicija, bet ir opozicija. Susidaro vaizdas, kad ir opozicijai viskas gerai.

– Opozicijai blogai tik žiniasklaidoje, bet jie turi galios ir pasiūlymams, teikti pataisas, bent diskutuoti. Jūsų analizė rodo, kad opozicija gana tyli.

– Valdančioji dauguma turi kitų formų – Vyriausybę, opozicija neturi – jos nėra Vyriausybėje. Jei parlamente nekeli klausimų, nediskutuoji.

– Lyginate ir praėjusio Seimo darbą pirmojo karantino metu. Kokie skirtumai tarp buvusio Seimo elgesio pirmojo karantino metu ir naujojo Seimo dabar besitęsiančio antrojo karantino metu?

Lietuvoje, daugeliu atveju, žmogaus teisių tema yra pakraštyje. Jeigu kalbėtume apie pandemiją, pagrindinė tema buvo suvaržymai.

– Žmogaus teisės praeitam Seimui buvo mažiausiai įdomios. Kažkiek Baltarusijos prezidento rinkimai sukėlė atgarsį, buvo diskutuojama. Kadangi demonstracijų malšinimas susijęs su žmogaus teisėmis, buvo sušaukta neeilinė sesija rugpjūčio mėnesį. Tai natūralu. Išskyrus šį atvejį, ši tema buvo paraštėse. Lietuvoje, daugeliu atveju, žmogaus teisių tema yra pakraštyje. Jeigu kalbėtume apie pandemiją, pagrindinė tema buvo suvaržymai. Tai sukėlė daugiausia diskusijų – karantinas, nepaprastoji padėtis ir pan., o ne nuotolinis darbas, mokymosi priemonės, testai, kaukių dėvėjimas. Dominavo viešo gyvenimo varžymo, karantino temos.

– Vadinasi, politikai mažai dėmesio skyrė tam, su kuo mes susiduriame, gyvename kiekvieną dieną?

– Vasaros pradžioje iškilo žmogaus teisių klausimai ir pateko į Seimo darbotvarkę. Iš Jungtinių Tautų atėjo signalai, buvo daryti tyrimai. Vyko diskusija, ar užtenka karantino, ar turi būti nepaprastoji padėtis. Taip pat tai buvo Seimo kadencijos pabaiga, daug kas rūpinosi naujais rinkimais, nauju Seimu, o karantinas buvo panaikintas. Apskritai, Seimas vasarą atostogavo, tačiau, grįžus iš atostogų, vis tiek nevyko diskusija apie žmogaus teises, iki kol atėjo nauja valdžia.

– Bet nauja valdžia diskutavo apie kitokias žmogaus teises, kurios nesusijusios tiesiogiai su pandemija.

– Liberalai, kadangi šiame Seime turi daugiau atstovų, yra valdančioji koalicija ir gali formuoti darbotvarkę.

– Mane nustebino jūsų tyrimo rezultatai. Iš kur jūs taip gerai žinote, kokie Seimo prioritetai?

– Tyrimą remia Lietuvos mokslo taryba. Tyrimo idėja – sukurti Seimo debatų tekstyną, kad ne tik mūsų projekto darbuotojai, bet ir kiti Lietuvos mokslininkai, politologai galėtų juo pasinaudoti ir surinkti visas Seimo stenogramas, turėti tekstyną, kuris parodytų, apie ką prieš 30 metų kalbėta Seime. Mūsų idėja – tyrinėti, kaip keitėsi Seimo darbotvarkė, kokiomis temomis, kuriais laikotarpiais buvo dažniausia kalbama. Yra tarptautinė temų klasifikacija, pavyzdžiui, makroekonomika, žmogaus teisės ir t. t. Yra 21 stambi kategorija ir begalės smulkių. Tikslas – suskirstyti visus Seime svarstytus klausimas pagal tas temas ir palyginti, ar praeitame amžiuje ir dabar diskutuojamos temos tos pačios, ar skiriasi. Pažiūrėti, kurios partijos, frakcijos, kuriais klausimais pasisako daugiau ar mažiau.

Kitas dalykas – darbotvarkė. Šiame projekte svarbu ne tik mechaniškai pažiūrėti temų procentinius rodiklius, bet ir pažiūrėti, kaip apie darbotvarkių temas buvo kalbama. Moksliškai tai vadinama įrėminimu, kaip skirtingi politikai akcentuoja skirtingus niuansus, kalbėdami bet kuria tema. Jei kalba apie biudžetą, tai vieni kalbės apie pinigų švaistymą – ekonominės naudos naratyvą, o kiti – apeliuos į naudą, vertybes, kurias sukuria projektas. Tikslas – pasižiūrėti, kokie pagrindiniai įvairių diskusijų aspektai.

– Gana savotiška politikos drausminimo priemonė. Kai viskas bus stenografuota ir ištirta, bus aišku, kam kuris Seimas skyrė prioritetus. Ši medžiaga bus įdomi politologams ir politikams, kuriems iš tiesų svarbus darbas, galės pasimokyti iš savo klaidų.

– Vienas iš tikslų – surinkti stenogramas, padaryti jas viešas. Klausimas, ar tai sudrausmins politikus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

– Geriausias mokymasis – iš savo klaidų. Manau, atsirastų žmonių, politikų, kurie nusistebėtų, ką jie veikė. Kada bus matomi rezultatai? Ar jie bus prieinami?

– Tikimės, kad šiais metais jau turėsime kažkokį produktą, jog matytųsi bent temos, jų kaita. Dabar yra aktyvus periodas, kai ruošiamasi tam, nes reikia suklasifikuoti tokio ilgio laikotarpio klausimus pagal temas, reikės atlikti analizę, kuri paremta mašininiais metodais – kompiuteriu. Tam reikia apmokyti kompiuterį, todėl dabar vyksta įvairūs su tuo susiję darbai, kad kompiuteris galėtų pats identifikuoti klausimų temas.

– Prieš pokalbį minėjote skaičius, gal galite pakartoti, su kokios apimties darbu susiduriate?

– Žiūrint į stenogramas, Seime nuo nepriklausomybės pradžios iki šių metų yra maždaug 4 tūkst. posėdžių, kiekvienas posėdis sudaro maždaug 30 lapų teksto, kartais 60. Iš viso išeina 120 tūkst. lapų, viename lape – apie 500 žodžių. Joks žmogus nėra pajėgus apdoroti tokio kiekio tekstą, todėl turime samdyti, įdarbinti kompiuterį, kad jis tai padarytų už mus.

– Duomenys bus viešai prieinami?

– Taip, jie bus prieinami viešai – įdėti į įvairius duomenynus. Dėsime visur, kad būtų kuo lengviau pasiekiama informacija.