Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje N.Puteikis pasakojo, kad su P.Jurgučiu, kurį pažįsta nuo savo vadovavimo tuometinei valstybės valdomai įmonei „Klaipėdos laivų remontas“ laikų, buvo susitikęs 2014 metais ir tuomet verslininkas jam papasakojo apie korupcines schemas.

Dalyvavo kyšininkavimo schemose Lietuvoje

„Jis pasakojo, kad kai dirbo įmonių vadovu, jį kviesdavo socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio žmonės, atsakingi už pinigus, ir ant stalo padėto popieriaus lapo liepdavo užrašyti objektus, kuriuose jis laimi konkursus. Tada ties kiekvienu objektu liepdavo užrašyti sąmatos dydį, tada ties tuo skaičiumi rašydavo procentą, sakydavo: „pats išsiversi į grynus pinigus ir pristatyk konkretiems asmenims“, - trečiadienį spaudos konferencijoje pasakojo N.Puteikis.

Anot jo, verslininkas iš pradžių esą nurodymų nesilaikė, tačiau tuomet pastebėjo, kad ministerijos neskiria finansavimo valstybiniams užsakymams, kuriuos yra gavusios P.Jurgučio įmonės.

„Su tuo finansavimo sulaikymu gavosi valstybėje toks konkretus siurblys, kuriame P.Jurgutis dalyvavo su kiekviena diena vis labiau ir kyšių sumos pradėjo smarkiai didėti. Kažkokį laikotarpį tos sumos pasiekė milijonines sumas grynaisiais“, - kalbėjo Seimo narys.

Politikai reikalauja nešti pinigus, įdomus epizodas - nebesantys valdžioje politikai toliau reikalauja nešti pinigus, nes jų paskirti kiti atstovai vykdo tą valią.

N.Puteikio teigimu, P.Jurgutis dalyvavo ir Prancūzijos koncerno „Alstom“ kyšininkavimo schemose Lietuvoje. Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metų gruodį „Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė, kuri dabar yra prijungta prie energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Pasak N.Puteikio, P.Jurgutis davė parodymus ir Jungtinės Karalystės teisėsaugai, kuri atlieka tyrimą dėl „Alstom“ veiklos Lietuvoje.

„Dar viena linija - lygiagrečiai jis (P.Jurgutis - BNS) duoda parodymus ir Lietuvos teisėsaugai apie dalykus, nesusijusius su Elektrėnų kyšininkavimu. Jis siunčia kitus epizodus, kaip suprantu iš jo pasakojimų, jie susiję su susisiekimo ministrais prie socialdemokratų. Vienu žodžiu, nuo 2004 iki 2009 metų tai bus socialdemokratų, Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio susisiekimo ministrai ir žmonės, atsakingi už šitų trijų partijų iždą“, - kalbėjo N.Puteikis.

„Vienos partijos būstinėje jis (P.Jurgutis - BNS) susitiko su tos partijos vadovu, padavė lagaminą grynųjų, įvardino konkrečią sumą. Tuos pinigus politikas sudėjo į penkialitrinę brendžio ar viskio pakuotę, pats išnešė ir padavė savo vairuotojui“, - tęsė N.Puteikio bendražygis Kristupas Krivickas.

Paklausus apie kokį politiką kalbama, N.Puteikis teigė, kad tai Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

„Didesne sumas nešė ir Liberalų sąjūdžiui, tik dalimis, dar didesnes sumas nešė socialdemokratams, bet neatskleidė iždininkų pavardžių. Sako, kad lengviausia buvo su liberalais, jiems buvo galima neatnešti visos sumos, jie mažiausiai spausdavo. Sako, kad Darbo partija yra mirtis - persekiodavo, pasigaudavo namuose, vakare privažiuodavo, liepdavo atvažiuoti naktį Kauno miesto centre“, - pasakojo N.Puteikis.

Seimo nario teigimu, P.Jurgutis anksčiau į teisėsaugą nesikreipė, nes dalyvaujant korupcinėje schemoje jo turtas didėjo, jo valdomos įmonės gaudavo užsakymą, tačiau situacija pasikeitė, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino vieną iš verslininko pinigų išgryninimo operacijoms naudotą įmonę.

„Sužlunga išgryninimo įmonė, ją sučiumpa FNTT, jis praranda milijoną, jis tų pinigų neatneša ir sulaikomas finansavimas uoste, greičiausiai gal Gentvilas (buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas - BNS) sulaiko finansavimą uoste ir kartu sulaikomas finansavimas elektrinėje (Lietuvos elektrinėje - BNS). Tada jam per visas firmas pradeda trūkti apyvartinių lėšų, politikai reikalauja nešti pinigus, įdomus epizodas - nebesantys valdžioje politikai toliau reikalauja nešti pinigus, nes jų paskirti kiti atstovai vykdo tą valią“, - sakė N.Puteikis.

Kovo viduryje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko, buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose. R.Juozaitis tuomet BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ ginčas su subrangove - jau bankrutavusia prieštaringai vertinamo verslininko P.Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.

Lietuvos teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame figūruoja milijoninius projektus Lietuvoje įgyvendinusi Prancūzijos inžinerijos grupė „Alstom“. Grupė 2004-2009 metais Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę. Pagal Lietuvos įstatymus senatis stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo tyrimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.

Kovo pabaigoje STT apklausė R.Juozaitį, jam pareikšti įtarimai. Kovo pabaigoje „Alstom“ byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P. Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“. Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P.Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P.Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.

„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.

„Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P.Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P.Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.

Siekia politinių dividendų

Kalbėdamas apie kyšius politikams Seimo narys N. Puteikis siekia politinių dividendų, sako Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos lyderiai.

N.Puteikis trečiadienį pareiškė, kad liudytojo statusą Prancūzijos koncerno „Alstom“ kyšininkavimo Lietuvoje byloje turintis verslininkas Pranciškus Jurgutis praeitame dešimtmetyje dalyvavo korupcinėse schemose ir už valstybinius užsakymus jo valdomoms įmonėms nešdavo kyšius Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovams.

„Gal jis tam tikra politika užsiima, ruošiasi prezidento rinkimams, nežinau“, - BNS sakė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, dirbęs susisiekimo ministru 2006 - 2008 metais.

Gal jis tam tikra politika užsiima, ruošiasi prezidento rinkimams, nežinau.

„Pirmą kartą girdžiu tokią informaciją (apie kyšius)“, - pridūrė jis.

Politikas teigė pažįstantis P.Jurgutį - jie kartais susitikdavo pasitarimuose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

„Būdavo uosto plėtojimo tarybos posėdis ir ten vykdavo projektų pristatymai, vėliau taryba sudarydavo kriterijus, kurie objektai turėtų būti įtraukti į programas, o po to skelbdavo konkursus. Bet tai jau darydavo pati uosto direkcija“, - sakė buvęs ministras pirmininkas.

A.Butkevičius tikino, kad nei jis, nei, jo žiniomis, kiti socialdemokratai kyšių iš verslininko negavo.

Savo ruožtu uosto direkcijai 2009 - 2012 metais vadovavęs liberalas Eugenijus Gentvilas BNS priminė, kad P.Jurgutis jam yra siūlęs kyšį 2009 metais ir už tai buvo nuteistas.

„2009 metais rugpjūčio 6 dieną mano kabinete ant lapelio P.Jurgutis parašė tekstą, kur pasiūlė 200 tūkst. litų už 12 mln. litų vertės konkursą dėl „Klaipėdos Smeltės“. Ir buvo parašytas antras sakinys, kad 100 tūkst. litų įvyko vakar“, - pasakojo E.Gentvilas.

„Tada aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tolesni mūsų pokalbiai buvo filmuojami ir įrašinėjami. Paskui byla nukeliavo į teismą“, - teigė jis.

Pasak politiko, teisme P.Jurgutis bandė pateikti versiją, kad siūlė pinigus ne dėl konkurso, o norėjo paremti Liberalų sąjūdį ir tą darydavo anksčiau. Tačiau E.Gentvilas pateikė dokumentus, jog verslininkas finansinių santykių su partija niekada neturėjo.

„2010 metų gruodį teismas priėmė sprendimą, kad P.Jurgučio versija nepasitvirtino ir už bandymą papirkti jis buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo lygtinai“, - kalbėjo liberalas.

E.Gentvilas žada detaliau įsiskaityti į N.Puteikio teiginius, ar šis jo neapšmeižė.

„Žmogus politikuoja, vaidina didelį kovotoją su korupcija. Labai gerai, bet kai jis remiasi korumpuoto nusikaltėlio pareiškimais, tai man tas kovotojas su korupcija atrodo nelabai rimtas. Kitas dalykas, kad jis ten pasisodinęs Kristupą Krivicką, kuris dabar kandidatuoja Seimo rinkimuose... Čia daugiau politikavimo nei realios kovos“, - sakė jis.