Kaip viskas prasidėjo?

Kai 1996-aisiais R.Karbauskis pirmą kartą tapo Seimo nariu, jis neturėjo nė 27-erių. Nepriklausė jokiai partijai, pats save išsikėlė kandidatu Šiaulių kaimiškojoje apygardoje, į kurią įėjo ir jo gimtasis Naisių kaimas, ir nugalėjo keturiolika varžovų.

Tarp parlamentarų jis buvo jauniausias, bet jau tada turėjo skambias pareigas – buvo uždarosios akcinės bendrovės "Agrokoncernas" prezidentu. Kol kiti nepriklausomybės pradžioje kalė pinigus iš perparduodamų prekių ar kitų laukinio kapitalizmo versliukų, jis su keliais draugais įsteigė konsultavimo bendrovę, užsidirbdavo iš pagalbos tuo metu veikusiems kooperatyvams persiregistruoti į bendroves. Bet verslas plėtėsi, ir kai R.Karbauskis pirmą kartą tapo Seimo nariu, "Agrokoncernas" jau atstovavo Lietuvoje Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos bendrovėms. Nuo 1997-ųjų jis pradėjo ir ūkininkauti.

Nors, kaip kad dabar, nebuvo turtingiausias Seimo narys, valdantis per 24 mln. eurų vertės turtą, bet ir tada daugelis turtais jam neprilygo. R.Karbauskio deklaracijoje 1996 m. buvo nurodytas anuomet solidus 555 518 litų vertės turtas.

Pagal išsilavinimą R.Karbauskis – agronomas, kaip ir jo tėvas, sovietmečiu buvęs kolūkio pirmininku ir LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Mama – mokytoja.

Tiesa, R.Karbauskis ne kartą yra pasakojęs, kad vos nepasirinko aktorystės. Bet teatras patraukė jo brolį Mindaugą, tapusį garsiu režisieriumi, Maskvos akademinio V.Majakovskio teatro meno vadovu.

Bet ir Ramūnas galiausiai aktoriumi tapo, tik kito – politinio teatro.

Gal 51-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis R.Karbauskis kaip V.Uspaskichas taps dvasingo gyvenimo guru, o paskui grįš nugalėti jau kituose rinkimuose?

Parlamente – retas svečias

Pirmą kadenciją su R.Karbauskiu dirbę parlamentarai apie jį prisiminti gali nedaug, nes Seime jis neužsisėdėdavo. Jis pats yra aiškinęs, kad jam atrodė prasmingiau dirbti savo apygardoje Šiauliuose. Juolab kad 1997 m. jis buvo išrinktas ir Šiaulių rajono savivaldybės nariu.

Jaunasis Seimo narys savo padėjėja anuomet pasikvietė Rimą Baškienę. "Tuos metus Seime prisimenu kaip labai įdomius, nes R.Karbauskis buvo labai iniciatyvus, ypač savo apygardoje Šiauliuose. Ir toliau daug metų su juo veikėme kartu kaip komanda, buvau Valstiečių partijos pirmininko pavaduotoja", – prisimena R.Baškienė.

Bet taip buvo anksčiau: pernai į savo pavaduotojas R.Karbauskis savo ilgametės bendražygės nebepasiūlė. O šiemet ji, kuri vienintelė iš "valstiečių" sugebėjo laimėti mandatą 2012–2016 m. kadenciją, į partijos rinkimų sąrašo dešimtuką netilpo.

"Nesureikšminu vietos sąraše, kuri, pabrėžiu, būtent tokia yra nurodyta partijos valdybos. Po partijos tarybos reitingavimo, mano žiniomis, kai kurie asmenys gerokai pakelti, tad, natūralu, kažkas turėjo nusileisti. Pažiūrėsime, kaip vertins rinkėjai, nes svarbiausias vertinimas – jų", – prieš rinkimus "Kauno dienai" sakė R.Baškienė. Rinkėjai ją ne tik sugrąžino į dešimtuką, bet ir įteikė mandatą vienmandatėje apygardoje.

Tačiau partijos veteranės nustūmimas iš sąrašo elito buvo dar viena pamokomoji akcija, parodanti, kas R.Karbauskio partijoje nutinka, jei ką pasakai prieš vadą.

Taip iš vieno kertinių asmenų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje tapo aršiausiu R.Karbauskio priešu Povilas Urbšys, kai tik perėjo skersai kelio R.Karbauskiui ir su juo susijusio verslo interesams, ar Rokas Masiulis, jo žodžiais tariant, ministro posto netekęs dėl R.Karbauskio keršto.

Įtartinos pozicijos

Nors pirmą kartą patekęs į Seimą R.Karbauskis ryškiu politiku ir netapo, bet 2000 m. vėl laimėjo mandatą toje pačioje vienmandatėje apygardoje, šįsyk jau kaip Valstiečių partijos atstovas. Pusmetį jam patikėtos net Seimo vicepirmininko pareigos.

Tiesa, politikui lig šiol prikišama, kad antrąją savo kadenciją Seime jis vertė abejoti, ar jam priimtina Lietuvos euroatlantinė kryptis. 2000-aisiais jis siūlė lėtinti pasirengimą narystei NATO ir spręsti kitus prioritetinius klausimus, o po dvejų metų prisidėjo prie NATO narystės skeptikų, siekusių surengti referendumą dėl narystės NATO. Vis dėlto vėliau jis tikino tik norėjęs, kad tauta pareikštų savo valią, o 2004 m. balsavo už Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą.

2002-aisiais jis kovojo ir už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą, nors jos uždarymas buvo netiesioginė sąlyga Lietuvai būti priimtai į ES. Jau vėliau, 2014 m., jis agitavo ir prieš žemės pardavimo užsieniečiams galimybę, nors toks buvo Lietuvos įsipareigojimas ES. Be kita ko, atominės elektrinės gynėjas po dešimties metų jau rinko parašus prieš naują atominę elektrinę nukreiptam referendumui, nors ji galėjo tapti Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos garantu.

R.Karbauskio politinė biografija pilna netikėtumų. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Amžinas partijos lyderis

R.Karbauskis spėriai darė karjerą Valstiečių partijoje. Kai 1998 m., būdamas 29-erių, tapo jauniausiu tarp visų partijų pirmininkų, ji buvo beišsivaikščiojanti. 2000 m. savivaldybių rinkimai buvo pergalingi – pagal laimėtų mandatų skaičių nusileido tik Naujajai sąjungai (socialliberalams). Tačiau į nacionalinę lygą partijai prasibrauti nepavyko. 2001 m. nutarta jungtis su Kazimiros Prunskienės Naujosios demokratijos partija. Tada, kaip ne kartą yra viešai gailėjęsis R.Karbauskis, jis padaręs lemtingą klaidą: K.Prunskienė atėmė iš jo partiją. Nors jis tapo pirmininkės pirmuoju pavaduotoju, tačiau liko jos šešėlyje. Jis nekandidatavo 2004 ir 2008 m. Seimo rinkimuose.

Vis dėlto 2009 m. partiją, tuomet Valstiečių liaudininkų, R.Karbauskis susigrąžino: K.Prunskienė nutarė susitelkti į prezidento rinkimus ir nebekandidatavo į pirmininkes. Nuo to laiko R.Karbauskis nepaleidžia jos (po dar vienų jungtuvių pasivadinusios Valstiečių ir žaliųjų sąjunga) vairo. Kitose vyksta lyderių rotacija, o R.Karbauskis saviškei vadovauja su pertrauka jau penkioliktus metus. Ilgaamžiškumu tokiame poste jį lenkia tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, savo partijai vadovaujantis nuo 1999-ųjų.

Scenarijus sugrįžti

Nors dvylika metų R.Karbauskis buvo pasitraukęs iš aukščiausios politikos scenos, bet vis dažniau buvo girdėti apie vis augančią jo verslo imperiją, jis ėmė garsėti kaip mecenatas, visuomeninių iniciatyvų autorius ir rėmėjas. Jų sąrašas ilgas: jis – blaivaus festivalio visai šeimai "Naisių vasara", Naisių vasaros teatro, Baltų dievų, Inkilų, Baltų žolynų, Krašto istorijos muziejų Naisiuose sumanytojas ir mecenatas. 2013 m. kartu su Andriumi Mamontovu įsteigė paramos ir labdaros fondą "Švieskime vaikus", išleidusį daugybę knygų vaikams. Jis – projekto "Išgelbėkime vyrus", kurio metu dėl prostatos vėžio ištirta daugybė vyrų, mecenatas. Jis – ir Šiaulių rajono jaunimo centro, Lietuvos moksleivių šaškių lygos steigėjas, ėmėsi prezidentauti Lietuvos šaškių federacijai, tapo Lietuvos žemaitukų asociacijos viceprezidentu.

O ypač R.Karbauskį išgarsino 2010 m. pradžioje pradėtas rodyti TV serialas "Naisių vasara". Jis buvo ne tik jo mecenatas, bet ir scenarijaus autorius, o kai kurie pagrindinio teigiamo herojaus gyvenimo vingiai ir net vaidmeniui parinktas aktorius labai jau buvo panašus į patį R.Karbauskį.

Visuomenės apklausose palaipsniui ėmė kilti jo reitingai. O 2016-ųjų rinkimų rezultatai pribloškė: LVŽS laimėjo 54 mandatus – tokio vienos politinės jėgos triumfo Seimo rinkimuose nebuvo nuo pat poros rinkimų tik atgavus nepriklausomybę. Dvejus rinkimus iš eilės "valstiečiai" neperžengė 5 proc. barjero, ir staiga – lyg feniksas iš pelenų. Dar nė vienai kitai partijai iš didžiosios politikos užribio nėra pavykę į ją sugrįžti su tokiu trenksmu.

R.Karbauskis pasirodė ir kaip politikos strategijų novatorius. Prieš ketverius metus daug ką nustebino jo sprendimas užleisti pirmą sąrašo poziciją nepartiniam legionieriui, o dabar toks kontroversiškas sprendimas sulaukė sekėjų – konservatorių ir "socialdarbiečių".

Jis pirmas iš partijų pirmininkų nutarė vairuoti valstybę nuo užpakalinės sėdynės – būdamas rinkimus triuškinamai laimėjusios partijos pirmininku atsisakė didžiausio rinkimų trofėjaus – premjero ar Seimo pirmininko posto. Dabar rinkimus laimėjusių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis padarė tą patį.

Žodžiai ir darbai

Laimėjęs valdžią R.Karbauskis užsimojo visą Lietuvą paversti Naisiais – negeriančia, stiprių šeimų, siekiančia socialinio teisingumo, besižavinčia kultūra, kiekviename kaime turinčia mokyklą, klestinčia, tautiniais kostiumais dėvinčių lietuvių valstybe. Savo sėkmę 2016-ųjų rinkimuose jis aiškino tautos atsigręžimu į vertybes. Tačiau greitai ėmė aiškėti, kad vertybių propaguotojas pats jų nelabai laikosi.

Nors nuolat kartoja apie šeimos vertybes, tačiau apie savo šeiminius reikalus R.Karbauskis vengia kalbėti. Vos "valstiečiams" susėdus į valdžios kėdes, išlindo keista R.Karbauskio ir jo artimos bendražygės Gretos Kildišienės istorija, dėl kurios ši net turėjo palikti Seimą. R.Karbauskis žadėjo, kad LVŽS prioritetas bus kultūra, pats ėmėsi vadovauti susikurtam atskiram Seimo Kultūros komitetui. Tačiau nesulaukę pažadų tesėjimo kultūros darbuotojai net griebėsi streiko.

Nepriteklių savo kailiu nepajutusio kolūkio pirmininko šeimoje augęs, netrukus ir pats milijonieriumi tapęs R.Karbauskis skelbėsi atstovausiantis vargo Lietuvai. Tačiau gražų pažadą – bent kiek suvienodinti visų bendrapiliečių gerovę – tesėti valstybei reikia turėti iš ko. Vis pasigirsdavo įtarimų dėl paties R.Karbauskio ir jo sukurtos verslo imperijos sumokėtų mokesčių dydžio. R.Karbauskis kategoriškai neigė, kad apeinami įstatymai. Tačiau jo pastangomis užgniaužta iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą dėl žemės įsigijimo reglamentavimo, leidžiančio vienos šeimos nariams ją valdyti ir gauti ES paramą taip apeinant įstatymų varžymus. Jo oponentai piktinosi, kad taip pasielgta, nes ir jo, vadinamo vienu stambiausių žemvaldžių Lietuvoje, dviejų sūnų, tėvo, sesers, brolio valdoma žemė ir verslas būtų tapę tyrimo objektu.

Kelti klausimai, ar jis nesiekė išvengti mokesčių valstybei ir nepažeidė įstatymų, savo asmeninę rezidenciją prie Kauno marių statydamas sau priklausančios įmonės vardu ir dar regioniniame parke, ir dėl netikslaus jo šeimos turtų Ispanijoje deklaravimo. Maža to, nuolat kildavo įtarimų apie jo sukurtos verslo imperijos saitus su Rusija, net ir su Kremliaus oligarchais.

R.Karbauskis nesilaikė ir savo paties duotų žodžių. "Labai aiškiai pasakau: bet kokioje situacijoje, bet kokiame variante mes nebūsime koalicijoje su Darbo partija ir "Tvarka ir teisingumu", – kadencijos pradžioje jis dievažijosi politikoje laikytis aukščiausių moralės standartų, tačiau paskui susibroliavo su "tvarkiečiais". Bet nei derinęs, nei įspėjęs nutraukė susitarimą su koalicijos partneriais "socialdarbiečiais" bendradarbiauti Seimo rinkimuose.

Nors dabar R.Karbauskis tikina konservatorius kerštaujant, tačiau ir jo vedami "valstiečiai" net pažeisdami Konstituciją Seime kurpė komisijas, rakinėjusias dešimties metų senumo savo politinių oponentų sprendimus.

Galiausiai po rinkimų LVŽS likus opozicijoje, o naujiems valdantiesiems palikus juos be Seimo vicepirmininko posto, R.Karbauskis pareiškė, kad traukiasi iš Seimo. Iš pradžių mažai kas tuo patikėjo, nes jis jau buvo netesėjęs, kad LVŽS pasitrauks iš valdančiosios koalicijos, jei Saulius Skvernelis pralaimėtų prezidento rinkimus, ar kad jis pats paliks Kultūros komiteto pirmininko ir frakcijos seniūno postus. Bet nuo šiandien tarp Seimo narių R.Karbauskio pavardės neliko. Ar po ketverių metų jis vėl į Seimą sugrįš su trenksmu?

Prieš ketverius metus daug ką nustebino jo sprendimas užleisti pirmą sąrašo poziciją nepartiniam legionieriui, o dabar toks kontroversiškas sprendimas sulaukė sekėjų.

Laukite tęsinio?

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, R.Karbauskio politinė istorija nevienareikšmiška. Nors jo reputacija dviprasmiška, bet jis – sėkmės lydimas politikas, nes juk jis lyderis partijos, kuri laimėjo praėjusius rinkimus, neblogai pasirodė ir šiuose, vadinasi, kažką daro gerai, jei sulaukia žmonių palaikymo.

Pasak politologo, negali sakyti, kad jis blogas strategas, priešingu atveju nebūtų 2016 m. taip išskirtinai sėkmingai sugrįžęs į valdžią. Kai jo partija išgyveno nuosmukį, jis buvo kiek primirštas. Bet mecenatystė, "Naisių vasaros" serialas, iniciatyva "Švieskime Lietuvą" – nors ne visai politiniai veiksmai, bet davė nemažų politinių dividendų. Pavyko ir prikalbėti su LVŽS į rinkimus eiti S.Skvernelį, kuris tuo metu buvo geidžiamiausias partijų laimikis.

Pasak M.Baltrukevičiaus, nors 2016 m. aukštumose buvęs R.Karbauskio populiarumas netrukus smuko po ne vienos miglotos istorijos, kaip kad garsieji jo santykiai su G.Kildišiene, o rinkimus laimėjusios partijos pirmininkas, skirtingai nei iš jo tikėtasi, nesiėmė didesnės atsakomybės – pasirinko būti tik Kultūros komiteto pirmininku, tačiau valdžios virvutes tampė vis dėlto jis. Nuopelnai Vyriausybės veikloje priskiriami S.Skverneliui, bet, primena M.Baltrukevičius, socialinės nelygybės, skurdo mažinimo, alkoholizmo prevencijos klausimų sprendimas prasidėjo būtent nuo aktyvios R.Karbauskio veiklos.

Vis dėlto, ar R.Karbauskis nutarė palikti Seimą iš tikrųjų aukodamasis dėl demokratijos? Ar tiesiog nemoka pralaimėti, o gal buvimas Seime jam reikalingas tik kaip galimybė padėti savo sukurtam verslui – juk verslininkui investicijos turi atsipirkti, o į politiką jis investavo daug? Galų gale, kaip be jo atrodys LVŽS frakcija, į kurią žmones subūrė ne ideologija, o R.Karbauskis?

M.Baltrukevičius primena, kad visą praėjusią kadenciją opozicija prognozavo, kad LVŽS skils į R.Karbauskio ir S.Skvernelio stovyklas ar kad išsilakstys, bet to nenutiko. Žinoma, ši dinamika kitokia, kai frakcija valdančioji ir kai nebe. "Bet ir be R.Karbauskio LVŽS frakcija galėtų gyvuoti. S.Skvernelis žada imtis lyderystės Seime, o jis sėkmingiau nei R.Karbauskis gali telkti opoziciją", – mano politologas.

Saulius Skvernelis (kairėje) ir Ramūnas Karbauskis (dešinėje)/ I. Gelūno (Fotobanko) nuotr.

Pasak jo, neaišku, iki kokio lygio eiti į konfliktą nusiteikę ir valdantieji. A.Norkienės kandidatūra vis dėlto buvo pateikta balsavimui, dėl Audito komiteto nuomonė pakeista, užsiminta apie septintą vicepirmininką. "Tiesioginių reveransų R.Karbauskiui nematysime, bet kažkoks krizės sprendimo variantas bus pasiūlytas, nes nauja valdančioji dauguma žadėjo kitokią politiką, tačiau kol kas plokštelė, kuri dabar groja, labai stipriai primena tą, kuri grojo pastaruosius ketverius metus", – lygina M.Baltrukevičius.

R.Karbauskis dažnai lyginamas su Viktoru Uspaskichu: abu milijonieriai, abu sugebėjo sugrąžinti savo partijas į didžiąją politiką iš jos užribio, abiejų verslas susijęs su Rusija, abu lydėjo kaltinimai pasinaudojant politika savo verslo labui, abu lydėjo skandalai dėl asmeninio gyvenimo, abu turėjo po savo mini karalystę – vienas Kėdainius, kitas Naisius, netgi abu turėjo po atsidavusią politinę Dulsinėją: V.Uspaskichas – Loretą Graužinienę, R.Karbauskis – Agnę Širinskienę.

Gal 51-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis R.Karbauskis kaip V.Uspaskichas taps dvasingo gyvenimo guru, o paskui grįš nugalėti jau kituose rinkimuose? Politikas sako, kad kaip mokesčių mokėtojas, ūkininkas ir mecenatas jis gali padaryti daugiau, nei būdamas Seime, bet žada įnikti į partijos stiprinimą, formuoti šešėlinę vyriausybę, nes jo sukurtas verslas sėkmingai tvarkomas ir be jo.

Tad kur dažniau jį pamatysime – Naisiuose, Kaune, Ispanijoje ar Vilniuje, Seime, kur nebe iš pačios posėdžių salės, bet vis tiek ir toliau tampys dabar jau opozicijos virvutes?