Šiuos siūlymus svarstyti ir priimti ketinama Seimo pavasario sesijoje. Visą šį projektą dalis žiniasklaidos ar net Seimo narių mato ir pateikia visuomenei kaip dekriminalizacijos baubą, vedantį Lietuvos sveikatos, teisėsaugos sistemas ir jaunąją kartą į pražūtį.

Reikėtų priminti, kad dabartinė valdžia nėra pirmoji, prašnekusi apie poreikį subalansuoti bausmes už mažo narkotikų kiekio disponavimą – kadenciją baigusi Vyriausybė ir Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurioje yra numatyta dekriminalizacija.

Taigi, čia nėra vienos partijos ar konkrečių politikų bandymai būti populiaresniems – tai rimta problema, kurią pripažįsta Lietuvos ir kitų šalių piliečiai, specialistai, valdantieji.

Kiek mamų jau apverkė savo dukras ir sūnus, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad pasiklydo eksperimentavę, raškydami uždraustus vaisius? Nepersekiokime savo žmonių.

Viena pagrindinių baimių – kad narkotikai nuo šiol bus lengvai ir legaliai prieinami. Tačiau dekriminalizacijos idėja kalba ne apie legalizavimą, o baudžiamosios atsakomybės už mažo narkotikų kiekio turėjimą pakeitimą administracine. Niekas vis dėlto negalės legaliai įsigyti ar platinti narkotikų. Didžioji dalis mano, kad sušvelninę bausmes už narkotinių medžiagų turėjimą atrišame rankas narkotikų platintojams, kontrabandininkams ar nusikalstamoms grupuotėms.

Tačiau pabrėžiame, kad dekriminalizacija galios tik mažam narkotikų kiekiui be tikslo platinti, o visi kiti atvejai bus vertinami pagal LR Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas – BK 259 str. 1 d. išlieka atsakomybė už disponavimą didesniu nei nedidelis kiekiu neturint tikslo platinti, BK 260 str. – už platinimą ir disponavimą dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o BK 199 str. 4 d. – už šių medžiagų ar jų pirmtakų gabenimą per valstybės sieną (kontrabandą). Sąvokas „nedidelį“, „didelį“ ir „labai didelį“ narkotikų kiekį nustato ir reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Dar vienas baubas – įstatymo pataisų įtaka jaunam žmogui. Dažnai nuo jaunimo gyvenimo būdo jau kurį laiką atitrūkusiems žmonėms taip pat susidaro įspūdis, kad bausmių pagal Administracinį nusižengimų kodeksą skyrimas atvers iki šiol neregėtas galimybes jaunuoliams svaigintis – tai ne tik sukels nemenką priklausomybių krizę šioje amžiaus grupėje, bet palies ir šeimas. Tačiau kuo komentatoriai grindžia tokias mintis, neaišku. Visi duomenys rodo priešingai – bausmės sušvelninimas neturi jokio poveikio narkotikų vartojimo padidėjimui, o baudžiamoji atsakomybė neatgraso – smalsumas išbandyti lieka vienu pagrindinių veiksnių pasirenkant vartoti narkotikus ar ne.

Įstatymo vardu persekiojant ir į teisiamųjų suolą sodinant jaunus eksperimentatorius, Lietuvoje ketvirtadaliu sumažėjo ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų platinimo. Paaiškinimas yra paprastas – didelio masto platinimo byloms trūksta resursų ir laiko, visa teisėsauga – nuo policijos patrulių iki tyrėjų ir teisėjų – šiandien pluša dirbdama su paaugliais. Baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą be tikslo platinti Lietuvos jaunimo nepražudys, atvirkščiai – Seime pateiktos pataisos įpareigoja įkliuvusius pasikonsultuoti su specialistu ir, esant poreikiui, gydytis nuo priklausomybės. Taigi, jaunuoliai gaus ne tik įspėjimą arba piniginę baudą, bet ir reikiamą pagalbą.

Kitų šalių patirtis taip pat patvirtina, kad teisingas prioritetų persidėliojimas įstatymuose, žvilgsnį kreipiant nuo vartotojo prie platintojo, leidžia padidinti sėkmingų didelio narkotikų kiekio sulaikymo operacijų skaičių.

Šiuo metu taikomos tokios neproporcingos, perdėtos bausmės griauna vaikų svajones ir gyvenimą. Turime suprasti, kad piktnaudžiavimo narkotikais problemas išspręsime tik per medicininę pagalbą ir švietimą, o ne uždarydami žmones į kalėjimus. Būtent tam būtina keisti baudžiamąjį persekiojimą į administracines bausmes ir pagalbą žmonėms, o baubus naikinti įsigilinant ir įsiklausant į siūlomas įstatymo pataisas, neapvyniojant jų gandų ir baimių pinklėmis.

Bendras šių įstatymo pataisų teikėjas, Kauno Savanorių vienmandatės apygardos atstovas, LR Seimo narys Marius Matijošaitis teigia, kad šia iniciatyva neatveriama Pandoros skrynia. Pagrindinis siekis yra perkelti narkotikų vartojimo problematiką iš teisinės sferos į sveikatos apsaugos sferą.

Tikslas – ne bausti, bet edukuoti, sveikatinti ir ištiesti pagalbos ranką. Reikia suprasti, kad šiuo įstatymu nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti dekriminalizuojamas, bet bausmė išlieka – administracinė. Esame matę, kaip vykdomi policijos reidai vien dėl to, kad iškilo įtarimas, kad namuose, iš Vakarų Europos (ES) šalies atsisiųstame kosmetikos produkte, galimai įmanoma rasti narkotinių medžiagų.

Esame matę, kaip dienos šviesoje sulaikomi jauni žmonės miesto aikštėje, priverstinai vežami į gydymo įstaigas atlikti tyrimų, nes policijos per vaizdo stebėjimo kameras matytas vaizdas sukėlė įtarimų, kad rūkomas sukamas tabakas. Dabartinėmis įstatymų numatytomis sąlygomis brangūs ir reikalingi policijos ir teismų laiko bei energijos resursai nenaudojami tikslingai ar siekiant padėti.

Kiek mamų jau apverkė savo dukras ir sūnus, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad pasiklydo eksperimentavę, raškydami uždraustus vaisius? Nepersekiokime savo žmonių.

Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario M. Matijošaičio parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užs. 1766198.