Taip jie kalbėjo po Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimo, kuris pirmadienį vyko sostinės Valdovų rūmuose.
„Per pastaruosius 6–7 mėnesius turėjau keletą progų pasikalbėti su prezidentu (Donaldu – BNS) Trumpu (Donaldu Trampu), taip pat kalbėjau su jo sekretoriais, ypač su (gynybos sekretoriumi Pete'u – BNS) Hegsethu (Pitu Hegsetu). Neturiu jokios informacijos apie ketinimus išvesti JAV karines pajėgas iš rytinio sparno“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) teigė, kad nuo sausio iš sąjungininkų sulaukia dviejų klausimų. Vienas jų, ar JAV yra vis dar įsipareigojusios NATO.
„Atsakymas yra taip, įsipareigojusios NATO, įsipareigojusios penktajam straipsniui. (...) Antrasis klausimas, ar jie staiga išves karius. (...) Nėra jokių požymių, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo M. Rutte.
Lietuva yra viena iš rytinio NATO sparno šalių, kuriose amerikiečiai dislokuoja savo pajėgas.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantį amerikiečių karių.
„Nenoriu remtis gandais, pasitikėčiau nebent oficialia informacija apie galimą Jungtinių Valstijų buvimo Europoje sumažinimą. (...) Esame labai suinteresuoti, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Europai išliktų, nes tai labai svarbus mūsų kolektyvinio saugumo elementas. Tikiuosi, kad Hagos viršūnių susitikimas atneš labai teigiamų naujienų šioje srityje“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Amerikiečių televizija NBC balandį skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.
G. Nausėda tuomet paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus ir kliautis oficialia informacija. Apie signalų dėl pajėgų išvedimo nebuvimą tuomet kalbėjo ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai.
Naujausi komentarai