„Įstatymas, aišku, neapims visų situacijų. Bet tai yra aiškus signalas, kad jeigu žmogus prabils, jis tikisi, kad išliks konfidencialus, kad jo pavardė nebus paviešinta, nes jis bijo susidorojimo. Šiandien tie žmonės yra išviešinami. Naujas įstatymas gins pranešėjus ir jų konfidencialumas bus užtikrinamas. Ir kompensacijos, ir išmokos, ir teisinė pagalba bus užtikrinta“, - penktadienį spaudos konferencijoje, skirtoje Tarptautinei antikorupcijos dienai, kalbėjo A. Bilotaitė.

Darbo grupės, rengusios įstatymą, pirmininkė A. Bilotaitė neabejoja, kad įsigaliojus įstatymui, kova su korupcija ir kitais įstatymų pažeidimais Lietuvoje taps daug efektyvesnė nei iki šiol.

Naujas įstatymas gins pranešėjus ir jų konfidencialumas bus užtikrinamas. Ir kompensacijos, ir išmokos, ir teisinė pagalba bus užtikrinta.

Pasak jos, svarbu, kad įstatymas gerai veiktų praktikoje. „Mes esame pasirengę vykdyti stebėseną“,- sakė A. Bilotaitė.

Parlamentarė pastebėjo, kad gyventojai keičia požiūrį į pranešėjus apie korupciją ir tie žmonės jau nėra laikomi skundikais. „Tai rodo, kad mes einame link progreso, ir aš dėl to labai džiaugiuosi“, - sakė A. Bilotaitė.

Spaudos konferencijoje savo istorijas priminė žmonės, parodę pilietišką drąsą ir paviešinę grubius įstatymų pažeidimus savo darbovietėse ir kitose institucijose.

Garsiai nuskambėjo istorija apie atlyginimus vokeliuose, kurią atskleidė Krekenavos gyventoja Dalia Budrevičienė, Ignas Šalnaitis atskleidė korupcijos schemas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, Darius Povilaitis paviešino e.sveikatos spragas.

Visos šios istorijos, pasak Seimo narės A. Bilotaitės, parodė, kad pažeidimus paviešinę asmenys nėra aktyviai ginami valstybės, todėl žmonės nesijaučia saugūs.

Parlamentarės teigimu, šių žmonių pademonstruota valia ir nulėmė tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas po dešimties metų pastangų pagaliau buvo priimtas. Jis įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

D. Budrevičienei, I. Šalnaičiui ir D. Povilaičiui spaudos konferencijoje A. Bilotaitė įteikė istorines Lietuvos vėliavas.

2017 metų lapkričio 28 d. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose.

Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą, primena ELTA.

Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas.

Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija - Generalinė prokuratūra.

Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.

Už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.