„Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

„Reikės burti didelę valstybių koaliciją, kad ir mažiausia, ką galime padaryti, suteikti viltį Ukrainos žmonėms, kad jie gali pretenduoti į ES narystę“, – pridūrė jis.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys pirmadienį išreiškė paramą Rusijos užpultos Ukrainos narystei Bendrijoje.

Reikės burti didelę valstybių koaliciją, kad ir mažiausia, ką galime padaryti, suteikti viltį Ukrainos žmonėms, kad jie gali pretenduoti į ES narystę.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

A. Pranckevičius ambasadoriaus ES pareigas pradėjo eiti nuo antradienio. Su tokiu pasiūlymu jis teigia sutikęs, nes dabartinių įvykių kontekste „valstybė neturi prabangos turėti nei vienos dienos be nuolatinio atstovo Briuselyje“.

„Šiuo atveju asmeniniai pasirinkimai buvo nesvarbūs man kaip kriterijus“, – kalbėjo jis.

Prezidentui ir Vyriausybei ilgą laiką nesutarus dėl kandidatūros, Lietuvos ambasadai ES iki šiol vadovavo laikinasis reikalų patikėtinis Simonas Šatūnas. Tačiau jis nusprendė nuo kovo pereiti vadovauti eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui.

Kaip didžiausią ES klaidą Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu diplomatas įvardijo atsargumą.

„Tos drąsos, kurios Vakarai nestokojo Baltijos šalių atžvilgiu, ir tai mums buvo išsigelbėjimas ir didysis stebuklas, įvykęs 2004 metais, tačiau, deja, Rytų partnerystės valstybėms tos drąsos neužteko. Daug kas manė, kad per makrofinansinę pagalbą, per pagalbą reformoms, kitus svarbus projektus mes sugebėsime žingsnis po žingsnio priartinti tas valstybes šalia ES“, – teigė A. Pranckevičius.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, vis garsiau imta kalbėti ir apie galimą šios šalies narystę Bendrijoje.