Pasak Prezidentūros, šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva ir toliau investuos į Ukrainos gynybos pramonę, tieks reikalingus ginklus.

„Taiką užtikrinti galime tik per stiprybę“, – sakė prezidentas.

Savo ruožtu kalbėdamas apie galimas derybas, G. Nausėda pažymėjo, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami, o Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos.

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad bet kokiose derybos yra negalimos be pačios Ukrainos ir Europos dalyvavimo.

„Europa turi ką pasiūlyti derybų stalui. Sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkėms potencialas dar neišsemtas: griežtesnis Rusijos šešėlinio laivyno sankcionavimas, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas, įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas Ukrainos poreikiams. Galime nuveikti dar daugiau – dar pernai NATO formatu inicijavome 10 mlrd. eurų investicijas į Ukrainos gynybos pramonę. Turime tęsti ir ginkluotės tiekimą“, – akcentavo jis.

Šalies vadovas pakartojo Lietuvos tvirtą palaikymą Ukrainos narystei NATO.

ELTA primena, kad į JAV prezidento postą grįžus respublikonui D. Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas V. Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

Be to, D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.

Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Kyjivo ambicijos įstoti į NATO yra nerealistiškos. P. Hegsethas taip pat pažymėjo, kad yra mažai tikėtina, jog Ukraina sugebės susigrąžinti teritorijas, kurių neteko nuo 2014 m., ir atmetė galimybę į Ukrainą siųsti JAV karius ar NATO misiją bet kokio taikos susitarimo vykdymui užtikrinti.