Susitikimo metu taip pat buvo kalbama apie atgrasymo politikos ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis stiprinimą, įskaitant bendrus veiksmus prieš šešėlinį laivyną, taip pat Baltijos jūros ir Šiaurės regionų geostrateginę reikšmę, transatlantinius santykius ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Anot Prezidentūros, G. Nausėda pažymėjo, kad JEF atlieka vis svarbesnį vaidmenį reaguojant į grėsmes regione, anot jo, Rusijai toliau tęsiant brutalią agresiją prieš Ukrainą ir nerodant jokio noro siekti taikos ar užbaigti karą, JEF šalys turi būti pasirengusios atremti bet kokias grėsmes – tiek hibridines, tiek konvencines – ir aiškiai tai pademonstruoti.
„Itin svarbu toliau gilinti JEF sustiprintą partnerystę su Ukraina. Ši šalis jau penktus metus kovoja su Rusijos agresija, ir mes turime daug ko pasimokyti iš jos patirties. Turime toliau stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą su JEF šalimis, gerinant tarpusavio sąveikumą – per bendras pratybas, mokymus bei technologinį bendradarbiavimą, ypač – bepiločių orlaivių panaudojimo ir antidroninės gynybos srityse, bei saugant kritinę infrastruktūrą“, – susitikime sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, įvykiai Artimuosiuose Rytuose primena, kokia svarbi yra Ukrainos sukaupta patirtis ir technologijos. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad karas su Irano režimu neturi nukreipti dėmesio ar išteklių nuo Ukrainos kovos su Rusijos agresija.
G. Nausėda akcentavo, kad JEF turi didinti operacinį buvimą visame regione, imtis didesnio vaidmens atgrasant ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
„NATO rytinio flango oro erdvės apsauga, ypač nuo dronų ir kitų bepiločių sistemų, turi būti aukščiausias prioritetas. Tam reikia glaudesnio koordinavimo, daugiau mokymų ir Ukrainos kovinės patirties perėmimo. Kartu su Ukraina Europa turi pradėti formuoti naują saugumo architektūrą – paremtą įtikinamu atgrasymu, gynyba ir atsparumu, o ne iliuzijomis apie bendradarbiavimą su Rusija“, – tikino prezidentas.
Diskutuojant apie Arkties ir Tolimosios Šiaurės regiono geostrateginę reikšmę tuo metu, kai Rusija ten plečia savo karinį buvimą, o Kinija didina ekonominę ir technologinę įtaką, G. Nausėda pabrėžė, jog būtina užtikrinti subalansuotą dėmesį Tolimosios Šiaurės ir Baltijos jūros regionams, kurių saugumas yra susijęs.
Anot jo, ne mažiau svarbu stiprinti JEF sąveiką su NATO, numatant aktyvesnį JEF pajėgų įsitraukimą į Aljanso vykdomas veiklas minėtuose regionuose.
Prezidentūra skelbia, kad Helsinkio JEF viršūnių susitikime nuotoliu prie diskusijų prisijungė Kanados premjeras Markas Carney (Markas Karnis), sveikinimo žinią vadovams perdavė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Be to, JEF šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo patvirtino įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, tęsti spaudimą Rusijai, įgyvendinti ambicingą JEF ir Ukrainos partnerystės darbotvarkę. Taip pat žvelgta į ateitį, siekiant didinti taktinės ir operacinės patirties mainus šiuolaikinio karo srityje, įskaitant visuotinę gynybą ir technologines inovacijas, toliau integruojant Ukrainą į platesnę JEF veiklą pagal sustiprintos partnerystės sąlygas.
Sutarta dar labiau sutelkti JEF geografinį dėmesį ir pasinaudoti kolektyvine patirtimi, įgytą veikiant Arkties, Tolimosios Šiaurės, Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūros regionuose, siekiant stiprinti NATO šiaurinį flangą.
Šalių vadovai taip pat sutarė toliau didinti JEF atgrasymą ir plėtoti taikos metu vykdomą veiklą: šalys stiprins pastangas kovoti su hibridiniu poveikiu ir karyba, toliau dalysis gerąja praktika ir kurs bendrus metodus, siekiant didesnio bendro poveikio.
Šalys didins JEF veiksmingumą, užtikrindamos tolesnį suderinimą su NATO planavimu, ieškodamos galimybių glaudžiau bendradarbiauti prisidedant prie NATO sustiprinto budrumo veiklų ir užtikrindamos, kad JEF reagavimo galimybės ir toliau atitiktų saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria visos šalys narės.
Susitikime paskelbta, kad 2028 metais JEF šalių viršūnių susitikimas vyks Vilniuje.
JEF buvo įsteigtos 2014 metais po to, kai Rusija aneksavo Krymą.