„Iš tikrųjų migracijos mastas įgyja pagreitį, iš tikrųjų žmonės pagrįstai nerimauja, kad kyla grėsmė, susijusi su nacionaliniu saugumu“, – antradienį žurnalistams Akmenėje sakė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, didėjantys Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiai kelia riziką ir tautiniam šalies identitetui.

„Pagaliau mes, kaip tauta, patiriame irgi papildomų iššūkių, kadangi daugelis tų žmonių, kurie atvyksta, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepradeda mokytis kalbėti lietuviškai“, – teigė prezidentas.

„Šitoje vietoje turime labai aiškiai ir subalansuotai įvertinti, kiek galime sau leisti migracijos, kiek yra jos tikslinga leisti. O tokius aspektus kaip nacionalinis saugumas ir mūsų tautinis identitetas turime branginti kaip akies vyzdį“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad Seimas rugsėjo pabaigoje ėmėsi svarstyti opozicinių konservatorių siūlymą griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus.

Tarp numatomų pakeitimų – įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.

Pasak G. Nausėdos, ketvirtadienį Prezidentūroje organizuojama diskusija, kurios metu bus nagrinėjami migracijos į Lietuvą bei darbo užimtumo savivaldybėse klausimai.

Spalio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 211 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (77 tūkst.), toliau seka baltarusiai (51 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).