„Žinote, man vertybinė politika nėra tuščia sąvoka arba tuščias žodis. Todėl daryti tokius veiksmus, kuriuos jūs sakote – tai yra prekiauti vertybėmis – man yra visiškai nepriimtina“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
„Todėl jokie tokie išvedžiojimai apie tai, kad galime kažką parduoti už savo lankstesnę poziciją baltarusiškų trąšų klausimu, yra iš principo nepriimtini. Ir tai yra Europos Sąjungos, beje, politika, nes tai ne Lietuvos sankcijų režimas, kuris nustatytas Baltarusijai (...)“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad JAV praėjusių metų pabaigoje panaikino sankcijas baltarusiškoms trąšoms mainais į šalyje buvusių kalinių paleidimą.
Politikos stebėtojai įtaria, kad po tokio sprendimo Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą leisti trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą. Tokiomis sąlygomis jis vyko iki 2022 metų, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, tranzito nebeleido.
Galiausiai sankcijas trąšoms pritaikė ir ES. Dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.
G. Nausėda sakė besitikintis, kad dėl tvirtos pozicijos trąšų tranzito per jų uostus klausimu pavyks sutarti visoms regiono šalims.
Šalies vadovas taip pat teigė, kad jam būtų svarbu, kad Seimas panaikintų praėjusią kadenciją vykusio parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose jis buvo sutapatintas su baltarusiškų trąšų verslu.
Pasak G. Nausėdos, tokie sutapatinimai jam yra skaudūs.
Žemiau skaitykite pirmąją BNS interviu su G. Nausėda dalį, kur jis komentuoja kritusius savo reitingus, LRT klausimus, Ukrainos rėmėjų planus siųsti į šalį pajėgas taikai palaikyti ir atsakė į klausimą, ar Vokietija tebesilaiko įsipareigojimo dislokuoti Lietuvoje brigadą iki 2027 metų pabaigos.
Antrojoje interviu dalyje, kurią BNS publikuoja vėliau pirmadienį, G. Nausėda apžvelgs situaciją dėl Grenlandijos, JAV veiksmus Venesueloje, dujų tranzito į Kaliningradą sutartį, Rusijos ir Baltarusijos opozicijos ateitį Lietuvoje, gynybos biudžeto panaudojimą, valdančiosios koalicijos ateitį ir kitus klausimus.
– Pradėti norėčiau nuo naujausios aktualijos – jūsų reitingų. Kai kas juokauja, kad Prezidentūroje šiandien 38,2 laipsnio virusas, bet kaip bežiūrėsi, palankiai jus vertinančių žmonių skaičius per metus nukrito dvigubai – iki 38 procentų. Tokį žemą reitingą turėjo tik per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas. Ar jums pačiam tai yra signalas, kad darote kažką ne taip?
– Aš manau, tai kaina, kurią privalau mokėti už tai, kad noriu būti aktyvus vidaus politikoje. Jeigu užsienio politikoje mes tikrai turime mažiau skirčių ir daugiau mažiau sutariame dėl jos krypčių, tai vidaus politikoje tų kontroversijų pastaruoju metu buvo nemažai.
Nuo pat pradžių norėjau būti aktyvus vyriausybės formavimo procese. Kaip žinote, koalicija yra gana marga ir ji susilaukia labai skirtingų reakcijų iš visuomenės. Na, ir aš pripažįstu, kad šitas Vyriausybės formavimo procesas buvo labai sunkus, sukėlė įvairių reakcijų ir, be jokios abejonės, išsiverčia po to ir į kultūros bendruomenės protestus. Mano tikslas buvo apginti kritiškai svarbų strateginį energetikos sektorių, tą pavyko padaryti. Galutiniame rezultate ir kultūra atsidūrė tose rankose, kuriose turėjo atsidurti, tačiau pasekmės liko.
Aš manau, kad žmonės visada teisūs. Ir jeigu yra toks vertinimas, reiškia, turime pasitempti, turiu pagalvoti, ką galėčiau daryti kitaip. Ir manau, kad viena iš tokių išvadų būtų – reikia tikrai operatyviai ir labai aiškiai dėstyti nuomonę visais – kad ir kokiais skausmingais – visuomenės gyvenimo klausimais. Patinka nuomonė, nepatinka, bet ji turi būti pasakyta ir pasakyta nelaukiant.
– Dalies visuomenės būtent ir pasigedo jūsų reakcijos, kai Seime važiavo buldozeris dėl LRT įstatymo pataisų. Ar tai ir norėjote pasakyti, kad čia pavėlavote su reakcija?
– Čia aš pasakyčiau štai kaip – jūs puikiai suprantate, kad tai tapo labai politizuotas klausimas. Toks neturėjo tapti. Bet koks pasisakymas į vieną ar į kitą pusę būtų buvęs traktuojamas kaip „pažiūrėkite, tikrai LRT veikla politizuojama, nes visi, pradedant prezidentu ir baigiant ministrais, išsako savo nuomonę, išsako savo pastabas“. Manau, kad vis tiek reikėjo tą padaryti. Bet kuriuo atveju buldozerį mano pastangomis pavyko sustabdyti, tą padarėme visiškai neseniai. Dabar vyksta normalus darbas grupėje, tikiuosi, bus pateikti pasiūlymai.
Bet aš štai ką noriu pažymėti: problema egzistuoja ir ta problema yra labai aiškiai įgavusi materialią formą – konkrečiai Valstybės kontrolės išvadų pavidalu. Tai demonstruoja, kad vis dėlto LRT ne viskas yra gerai ir daug dalykų turėtų būti daromi kitaip. Ir aš turiu paaiškinimą, kodėl taip atsitiko. Aš manau, kad ilgus metus nebuvo normalaus santykio tarp LRT tarybos ir administracijos. LRT taryba buvo tarsi kažkoks baldas LRT salone, nuo kurio galbūt kartais nušluostydavo dulkes, bet jis aktyvaus vaidmens nevaidino. Ir kuomet jis neatlieka ir priežiūros, ir strateginio planavimo funkcijos, dalykai pradeda krypti į šoną ne pačia palankiausia linkme. Štai kodėl atsirado pastabos.
Tos pastabos turėtų būti įvertintos, bet svarbiausia – turėtume išspręsti klausimą, koks turi būti teisingas santykis tarp LRT tarybos ir LRT administracijos. Čia tikrai ne apie konkretų žmogų, o čia yra pirmiausia apie tai, kad sistema turi veikti panašiai kaip daugelyje kitų institucijų, kur yra Stebėtojų taryba, kur yra valdyba, ir šitie dalykai turėtų grįžti į civilizuotas formas.
– Norėjau apie LRT pakalbėti kiek vėliau, bet kadangi jau pradėjote, tai paklausiu: o turite konkrečią viziją dėl valdysenos? Reikia valdybos LRT šalia tarybos ar tiesiog tarybai suteikti daugiau galių?
– Aš manau, kad pirmiausia LRT taryba turi įgyti daugiau galių, bet svarbiausia – norėti prisiimti tas galias. Pati LRT tarybos sudėtis... na, visada turbūt atsiras už ką kritikuoti, kodėl ten vieni daugiau skiria, kiti mažiau, bet pats faktas, kad skiria keletas institucijų, kurios nėra tarpusavyje susijusios, jau suponuoja, kad LRT taryba turėtų būti vis dėlto nepriklausoma ir atitolusi nuo politinių vėjų arba kažkokio tai spaudimo. Juo labiau, kad LRT tarybos narių nepriklausomumas taip pat yra labai svarbus. Ir štai pastaruoju metu matome mėginimą tokia drastiška forma gąsdinti LRT tarybos narius – tai yra visiškai nepriimtina. Ir savo ruožtu galiu pasakyti, kad tuos narius, kuriuos skyriau aš, aš jiems jokios įtakos nedarau.
– Ar teisingai girdžiu jus ir suprantu, kad pritartumėte tiems, kurie siūlo bent kažkokio lygio tarybos depolitizavimą?
– Ką jūs turite galvoje sakydamas „depolitizavimą“?
– Turiu omeny tai, kad didesnę dalį LRT tarybos narių deleguotų ne politikai arba ne politinės institucijos.
– Na, pirmiausia vertinkime, o prezidentas yra kokia politinė institucija – į dešinę, į kairę ar kitokia?
– Nuo prezidento labai priklauso, suprantu, ką sakote. Prezidentas nėra partinis, tačiau bet kokiu atveju yra politikas, rinktas žmogus.
– Tikrai taip. Bet būtent pats principas, kuomet skiria ir opozicija, ir pozicija, ir prezidentas, ir visuomeninės organizacijos, jis, man atrodo, diversifikuoja pačią LRT tarybos sudėtį ir atitinkamai leidžia manyti, kad tai yra pakankamai depolitizuota institucija. Ar jūs manote, kad jos veikla kažkaip tai leidžia manyti, kad buvo kitaip pastaruoju metu?
Taryba tiesiog ėmėsi aktyviai vykdyti savo funkcijas. Aišku, automatiškai tiems, kas nenorėjo matyti jos aktyvumo, tai nepatiko. Bet aš manau, kad tai turėtų būti daroma, nes LRT taryba suformuoti vien tik tam, kad ji kartą į mėnesį susirinktų kavos pagerti – atleiskite, man atrodo, tai ne jos funkcija.
– Tai suprantu, nesate už kažkokius pokyčius dėl LRT tarybos narių delegavimo?
– Aš nežinau, ar reikia radikalių pokyčių, bet pirmiausia reikia įvertinti tas pastabas, kurios buvo išsakytos, imtis tikrai strateginės lyderystės, nes administracija vykdo operatyvinio arba taktinio institucijos valdymo funkciją – tai yra visiškai natūralu. Bet kažkas turi stovėti aukščiau ir žiūrėti šiek tiek toliau į priekį.
– Kai kas bet kokiu atveju kvestionuoja tai, nepaisant to, neigsite savo statusą kaip politiko ar ne, kad prezidentui priklauso deleguoti trečdalį LRT tarybos. Tai yra keturis tarybos narius skiria prezidentas iš dvylikos ir, kai kurių nuomone, tai yra per daug. Ar jūs sutinkate su tokiu vertinimu?
– Vėlgi, sakau, nemanau, kad tai yra kažkokia esminė problema, jeigu prezidentas nedaro įtakos ir juo labiau skiria tokius žmones, kuriuos sunku įtarti palankumu vienai ar kitai ideologijai. Tai yra žmonės politologai, teisininkai, (...) rašytojai, kurie tikrai yra ir savarankiškos asmenybės, ir turi tvirtą nuomonę. Ir tiesą sakant, matau, kad dėl savo tvirtos nuomonės susilaukia ir nemažai gūzų pastaruoju metu.
– Tai suprantu, kad jūs esate pasiruošęs aiškiai paneigti opozicijos ir netgi dalies LRT funkcionierių įtarinėjimus, kad darote įtaką LRT tarybai per savo deleguotus narius?
– Tikrai galiu paneigti.
– Buvo čia iš premjerės per susitikimą su žurnalistais išėjusi tokia teorija, kad Frederikas Jansonas, jūsų patarėjas, gali tapti LRT generaliniu direktoriumi. Galite paneigti tai?
– Man, tiesą sakant, pastaruoju metu tikrai juokinga, į kiek vaidmenų pretenduoja ponas Jansonas. Tikrai galiu paneigti šitą teoriją. Matyt, kad tokia teorija yra platinama tam, kad kažkaip būtų paaiškinta, kad čia Prezidentūra veikia užkulisiuose. Tai yra visiška nesąmonė.
– Prezidente, pats sukvietėte Seimo partijų lyderius į Prezidentūrą, po to susitikimo ir buvo paskelbta apie stabdomą buldozerį. Bet taip ir nepasakėte – ar lengvinamas LRT vadovo atleidimas kelia grėsmę žodžio laisvei. Tai, jūsų nuomone, kelia ar nekelia?
– Tikrai šiuos klausimus susieti tiesiogiai yra neteisinga. Juo labiau, kad iki ankstesnės valdančiosios koalicijos egzistavo panašios nuostatos arba panašūs principai. Paskutinę minutę jie buvo pakeisti, pakeisti būtent ta linkme, kad LRT vadovo atleidimas būtų sudėtingesnis. Tai dabar tiesiog grąžinamas status quo. Tai aš tada norėčiau paklausti tų, kurie protestuoja – kodėl jūs neprotestavote iki 2024 metų pabaigos, nes buvo panašios aplinkybės?
Vėlgi kartoju – tai yra ne apie konkretų žmogų. Man norėtųsi matyti, kad LRT kaip institucija, kaip visuomeninis transliuotojas, dirbtų efektyviai, diversifikuotų savo įsigijimų struktūrą, nepirktų taip masiškai iš vieno tiekėjo, pasirūpintų savo darbuotojų socialinėmis garantijomis, ne vien tiktai kliautųsi autorinėmis sutartimis. Šitie dalykai turėtų būti svarstomi, bet kažkaip pastaruoju metu jie yra nustumti į paraštes.
– Prezidente, turbūt ir pats randate laiko vis pasižiūrėti LRT. Matėte turbūt ir laisvo žodžio gynimo reklamas, kviečiančias į protestus, ir tylos minutes eteryje. Ar jums atrodo pateisinamas nacionalinio transliuotojo eterio naudojimas tokiems tikslams?
– Tai subtilus klausimas. Mano akimis, tai nėra pateisinama. Visgi tai įgyja labai konkrečią komercinę formą ir tuomet aš klausiu, ar tikrai jie gavo sutikimą iš visuomenės, kuri iš esmės ir yra tas mokesčių mokėtojas, kuris ir finansuoja LRT išlaikymą, kad galėtų reikšti savo protestą būtent tokia forma. Yra kitokios protesto reiškimo formos, bet ši forma susijusi su pinigais ir tada natūraliai kyla klausimas – o kas suteikė tokį leidimą?
– Darbo grupės dėl LRT posėdžiai yra vieši, galime matyti vykstantį procesą. Šalia to matome, kad valdantieji neatsižvelgia į siūlymus įtraukti į darbo grupę daugiau medijų organizacijų. Ar jūsų nuomone visas tas procesas yra konstruktyvus?
– Jeigu visos pusės norėtų konstruktyvumo, aš manau, tą konstruktyvumą tikrai būtų galima įgyvendinti. Bet šiuo atveju aš matau, kad protestai toliau tęsiasi, tiktai jie įgyja kitas formas – šiuo atveju skundai dėl neįtraukimo, po to įtraukus – pasitraukimas ir apkaltinimas, kad iš anksto jau viskas nuspręsta... Na, tai tikrai nekvėpuoja konstruktyvumu. Mano gi nuomone, ši darbo grupė vis dėlto turėtų turėti kažkokias kiekybines ribas, nes pats puikiai žinau, daugybė pavyzdžių yra buvę, kuomet per didelės grupės žmonių tiesiog negali nieko nuspręsti vien dėl to, kad jų per daug. Antra, vien dėl to, kad per daug visokių nuomonių, kurių bendro vardiklio neįmanoma surasti. Todėl tam tikras darbinis formatas turi būti užtikrintas. Manau, kad žmonės, kurie susiję su šia veikla, yra įtraukti. Taip, galėjo būti įtraukta ir daugiau, bet turime suprasti, kad kažkurioje vietoje turime padėti tašką.
– Tai nekonstruktyviu vadinate dalies žurnalistų, kurie nedalyvauja darbo grupėje, nors buvo pakviesti, elgesį, teisingai suprantu?
– Pirmiausia pažiūrėkime, kaip šitai grupei seksis dirbti, kokie bus jos posėdžiai, kokie bus tų posėdžių rezultatai. Tikrai dabar dar iš esmės darbo grupė nepradėjo taip jau visa savo apimtimi dirbti, o mes jau darome išvadas, kad čia bus kažkas arba nieko iš šito nebus. Aš manau, kad bet kuriuo atveju bus pateikti pasiūlymai, (...) kurie bus svarstomi Seime, ir Seimas turi tokią teisę.
– Kalbant dar apie jūsų reitingus, minėjote savo vertinimą, kad manote, jog kritimas susijęs su jūsų aktyviu dalyvavimu vidaus politikoje. Kai kurie sako, kad tas kritimas tikriausiai susijęs su tuo, kad rinkotės susitapatinti su jeigu ne valdančiąja dauguma, tai su socialdemokratais, o istorija apie prezidentų reitingų vertinimą visuomenėje apskritai įrodo, kad tada, kai prezidentai aktyviai dalyvauja valdančiosios daugumos veikime, jų reitingai krenta. Pats sau neprisimenat šios pastabos?
– Geras klausimas iš tikrųjų. Aš tikrai niekada nesu kažkaip demonstravęs ypatingo palankumo valdančiosios koalicijos pagrindinei partijai. Aš pripažįstu, kad tai yra viena iš didžiųjų Lietuvos partijų, kuriai vis tiek lemta, nesvarbu, koks politinis ciklas bebūtų, bet vaidinti svarbų vaidmenį visuomenėje – ar kaip opozicijai, ar kaip pozicijai. Bet supraskime, kad ir gyvename tokiomis aplinkybėmis, kuomet prezidentas, jeigu jis atvirai stengiasi konfrontuoti arba kažkokiu būdu sukelti daugiau skirčių su valdančiąja koalicija... ar tikrai turime dabar būtent šitokį laikmetį, kuomet galime sau tai leisti?
– Kuo tas laikmetis buvo kitoks, lyginant su ankstesnės kadencijos Seimu?
– Matote, geopolitika yra tokia tamsi ir sunkiai prognozuojama, kad ignoruoti šio veiksnio tikrai negalima. Aš savo misiją įsivaizduoju, kad per tuos likusius kadencijos metus aš turiu padaryti, kad Lietuva būtų tokia stipri ir saugumo požiūriu turinti tiek draugų, sąjungininkų, kad niekam nekiltų pagundos ją pulti. Jeigu aš šitą sugebėsiu įgyvendinti, aš laikysiu, kad aš savo pagrindinę misiją įvykdžiau.
– Ar jums rūpi apskritai susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir jeigu taip, tai kaip tą darysite?
– Aš tikrai padarysiu išvadas, aš tikrai kai ką darysiu kitaip, tačiau dar kartą kartoju – prezidentas neturi galvoti apie reitingus dieną naktį, tepti jų ant duonos. Prezidentas turi pirmiausia galvoti apie tai, ką jis privalo padaryti (dėl Lietuvos saugumo – BNS). Mūsų šalis yra tokia nuostabi, kad jai reikia tiktai saugumo, visa kita ji geba ir galės pasiekti pati. Mūsų žmonių talentais aš neabejoju, jie tą įrodė per 35 nepriklausomybės metus, bet šiandien pavojai mūsų saugumui – patikėkite, dalyvauju labai aktyviai užsienio politikoje – tikrai matau, kad situacija yra labai ir labai sudėtinga.
– Pasikalbėsime, be abejo, apie užsienio politiką, bet dar uždarykime labai trumpai reitingų temą. Prezidentams paprastai būna blogai žemi jų reitingai, nes jie konstituciškai neturi kažkokių labai didelių galimybių dalyvauti vidaus politikoje, ypač jau po vyriausybių suformavimo. Ir tas didelis prezidento pasitikėjimas visuomenėje dažniausiai ir būna tas veiksnys, kuris formuoja prezidento autoritetą ir stiprina derybines galias derybose su partijomis, koalicijomis, vyriausybėmis dėl kažkokių sprendimų. Pats nesijaučiate, kad šiandien esate silpnesnis, kaip autoritetas, negu kad buvote prieš metus?
– Ne, nesijaučiu, tikrai. Dirbame labai aktyviai kartu su Vyriausybe. Bet dar kartą kartoju, kad užbaigtume tą temą – problemą suprantu, tikrai šita politologinė jūsų remarka yra teisinga, išvadas padarysiu.
– Kiek jums svarbu, kad Seimas panaikintų Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadas?
– Aš manau, kad tai yra svarbu. Nes kaip ten bebūtų, visa šita komisija, knyga... na, sutapo taip ar nesutapo, bet pasirodė būtent prieš artėjančius prezidento rinkimus. Tai buvo labai, sakyčiau, tokia vienpusiška ir nukreipta į tai, kad sukeltų abejonių prezidento asmeniu ir tokiu būdu galbūt būtų padaryta įtaka prezidento rinkimams. To nepavyko padaryti. Ilgainiui išaiškėjo ir konstitucinės viso šito reikalo problemos. Tai dabar pasakius „A“, kuomet buvo pripažintas pačios grupės sudarymo nekonstituciškumas, reikėtų pasakyti ir „B“ – kad tos išvados buvo pritemptos, jos buvo grįstos publicistiniu žurnalistų rašiniu, kuris nebuvo faktais įrodytas. Ir reikėtų darbą pabaigti iki galo, todėl man tai būtų svarbu.
– JAV panaikino sankcijas Baltarusiškoms trąšoms ir yra svarstančių, kad tik laiko klausimas, kada amerikiečiai kreipsis į mus dėl tranzito kelio per Klaipėdos uostą atvėrimo. Ar jūs pats jausitės pakankamai saugus, integralus kalbėdamas šia tema, kai esate dalies savo oponentų sutapatintas su baltarusiškų trąšų verslu?
– Na, tai visiška nesąmonė. Baltarusiškų trąšų klausimas yra, sakyčiau, tik keliantis liūdną šypseną, nes turbūt buvau vienas stipriausių baltarusiškų trąšų sankcionavimo šalininkų visuose formatuose – Europos Vadovų Taryboje ir kitur. Todėl man šito užsipuolimo klausytis yra tikrai skaudu. Dabar šiuo metu kaip tik kalbuosi apie tai su aplinkinių šalių vadovais – tiek su Lenkijos premjeru, tiek su Latvijos premjere. Vakar kalbėjome apie tai su Vokietijos kancleriu ponu Friedrichu Merzu. Klausiau jo nuomonės, kaip čia gali įvykiai rutuliotis toliau. Bet kuriuo atveju Lietuvos pozicija lieka labai tvirta.
– Ką pasakė ponas Merzas šituo klausimu?
– Jis supranta mūsų poziciją, jis supranta sankcijų, taikomų Baltarusijai, tikslingumą, visada pats rėmė tai, nors galbūt daugelis tų sankcijų buvo įvestos dar anksčiau. Bet štai šitų pokalbių metu, aš tikiuosi, kad pavyks suformuoti labai stiprią ir aiškią koaliciją, kuri pasakys, kad baltarusiškų trąšų eksportavimui per mūsų uostus – aiškus „ne“.
– Dalis politikų, o ir visuomenės gyvenimo dalyvių siūlo pažiūrėti originaliau į šitą klausimą. Ir jeigu visgi taip atsitiktų, kad susidurtumėte su dideliu spaudimu, nenorint gadintis santykių su partneriais, gal tą tranzitą būtų galima atverti, nežinau, mainais į daugiau amerikiečių karių Lietuvoje ar kažkokia teisės aktuose numatyta sąlyga, kad pelnas įmonių, kurios gautų pelną dėl tranzito, kažkaip keliautų tiesiai į krašto apsaugos biudžetą?
– Žinote, man vertybinė politika nėra tuščia sąvoka arba tuščias žodis. Todėl daryti tokius veiksmus, kuriuos jūs sakote – tai yra prekiauti vertybėmis – man yra visiškai nepriimtina. Todėl jokie tokie išvedžiojimai apie tai, kad galime kažką parduoti už savo lankstesnę poziciją baltarusiškų trąšų klausimu, yra iš principo nepriimtini. Ir tai yra Europos Sąjungos, beje, politika, nes tai ne Lietuvos sankcijų režimas, kuris nustatytas Baltarusijai (...).
– Norinčiųjų koalicija sutarė dėl karių siuntimo į Ukrainą taikai palaikyti, kai bus pasiekta taika. Didžiausias klausimas, be abejo, susijęs su tuo, kada tai įvyks ir kokiomis sąlygomis. Bet į kokius dar didžiausius klausimus Norinčiųjų koalicija dar neturėjo atsakymų, kalbant apie saugumo garantijas?
– Pirmiausia gerovės paketas yra labai išplaukęs ir tai yra tiktai pirmosios diskusijos. Anksčiau mes Norinčiųjų koalicijoje apie Ukrainos ekonomikos atstatymą, apie bendrus verslo ir ekonomikos projektus kalbėjome tikrai mažai. Daugiausia kalba sukosi apie tai, kaip užtikrinti taiką kontaktinėje zonoje, jeigu ta taika bus pasiekta. Na, ir šiandien mes, deja, vieno nežinomojo neturime ir tas nežinomasis yra Rusijos reakcija. Tą aš pasakiau ir Paryžiuje – man kelia klausimų ne mūsų tarpusavio sutarimas – Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Ukrainos – nes čia nėra jokių problemų ir mes matome dalykus panašiai. Bet juk taikos sutartis tai bus sudaryta ne tarp Jungtinių Valstijų, Europos ir Ukrainos, bet tarp Ukrainos ir Rusijos. Štai kodėl Rusijos reakcija reikalinga.
Amerikiečių laikysena yra tokia, kad jie konstatuoja, kad artėjama link taikos susitarimo, tačiau aš čia lieku atsargus, nes daug kartų mes esame kalbėję apie tai, kad jau artėjama, bet po to vėl būdavo nutolstama. Tai šiuo atveju tikrai šiandien kalbėti apie taiką dar negalime, kad ta taika bus artimiausiomis savaitėmis – taip pat manau, yra pernelyg ankstyva, galvoti. Pastangos tam yra dedamos, bet jeigu, sakykime, per tam tikrą laiką pavyktų pasiekti to taikos susitarimo, štai tada Norinčiųjų koalicijos veikla persikelia iš teorinės erdvės į praktinę erdvę. Ir čia mes tikrai žengėme didelį žingsnį į priekį, kadangi Paryžiuje buvo pristatytos jau ir tokios diagramos, apibendrinančios atskirų šalių indėlį. Svarbiausia suprasti, kad taikos palaikymas turėtų būti užtikrinamas visuose domenuose: ir jūros, ir sausumos, ir oro. Ir tikrai atskirų šalių įsitraukimas, reikia pripažinti, yra toli gražu nevienalytis – kai kurios pasirengusios duoti ir prisidėti daugiau, kitos mažiau. Lietuva tikrai pagal savo dydį ir pagal savo galimybes prisideda labai apčiuopiamai.
– Jeigu šalių indėlis jau yra apibendrintas, tai gal galite pristatyti Lietuvos indėlį? Naujausiais duomenimis, kalbėta apie kelis šimtus karių sausumoje ir jūroje, bet gal galite išskleisti?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad čia siunčiami kariai ne kariauti. Siunčiami kariai palaikyti taikos. Taip, kol kas kiekybiškai labai tiksliai pasakyti negalėčiau, bet Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios pasirengusios prisidėti. Mes pasirengę prisidėti jūriniais pajėgumais. Nenorėčiau dabar šią minutę įvardinti kaip konkrečiai, bet tikrai taip.
– Bet tai nėra tik štabo karininkai, tai yra laivas, kažkas daugiau?
– Tai yra laivas, bet sakau dar kartą, kad čia dabar pernelyg anksti šitą dalyką konkretizuoti, kadangi ir šitame Norinčiųjų koalicijos susitikime konkretizavimo atskiromis priemonėmis dar nebuvo. Jis bus pateiktas vėliau, nes kaip tik dabar darbas laukia mūsų kariuomenių vadų, kurie turės po to sekančias diskusijas. Na, ir tam tikrais vadinamaisiais sustiprintojais arba enableriais mes taip pat esame pasirengę prisidėti.
– Sausumoje, turite omeny?
– Pirmiausia kalbu apie sausumą ir apie oro gynybą.
– O kalbant apie oro gynybą, netgi siųstume sistemas?
– Bet ne „Patriot“ sistemas, nes tokių neturime.
– NASAMS sistemas?
– Pernelyg anksti kalbėti.
– Supratau. O kalbant apie sausumą, tai tiktai pakonkretizuokite kiek įmanoma. Apie ką kalbame? Apie kuopą karių su tam tikrais enableriais ar kažkokį kitą vienetą?
– Kol kas kalbama apie tai, bet dar kartą kartoju, šiandien pernelyg nekonkretizuokime, nes labai daug kas priklausys nuo to, ką pasiūlys kiti ir tada žiūrėsime, kaip užpildyti tas spragas. Gali būti taip, kad kažko reikės daugiau, o kažko galbūt mažiau, nes tiesiog kitos valstybės bus pasirengusios suteikti daugiau.
– Jau pats paminėjote, buvote susitikęs su Vokietijos kancleriu neseniai. Ar neišgirdote iš jo perspėjimo, kad brigados dislokavimo Lietuvoje planus gali keisti tai, jog vokiečiai taip pat turės siųsti karius ir į Ukrainą?
– Šį klausimą išgirdau dar išvakarėse iš žurnalistų, kurie buvo gausiai susirinkę prieš mano susitikimą su CSU grupės vadovais ir parlamento nariais. Aš tikrai išreiškiau savo visišką pasitikėjimą mūsų pagrindine sąjungininke – viena iš pagrindinių – Vokietija. Jos patikimumas, kadangi labai gerai žinau šitą valstybę, man nekelia abejonių, kaip ir jos galimybės taip pat. Na, o kancleriui uždaviau panašų klausimą ir jo atsakymas buvo... tiesiog kalbėjome angliškai, todėl atsakysiu angliškai – „definitely not“ („tikrai ne“).
– Puiku. Bet kodėl angliškai kalbėjote? Juk mokate vokiškai.
– Kartais tokius, sakyčiau, geopolitinius pokalbius jau jaučiu sunkumų išreikšti vokiečių kalba. Reikia daugiau treniruotis (šypsosi).
Naujausi komentarai