Už tokių pataisų priėmimą balsavo 96 Seimo nariai, pasisakiusiųjų prieš nebuvo, susilaikė keturi parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisos parlamente buvo pateiktos šią savaitę ir apsvarstytos bei priimtos skubos tvarka.

Pataisomis nustatyta, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Dabartinis Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę.

„Aš labai sveikinu, kad įstatymas yra pakeistas, ir esu įsitikinusi, kad Lietuvos valstybė visiškai nieko neprarado, o gavo daugiau gero vardo ir gyvo potencialo“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vienas iš siūlymo autorių, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pažymi, kad dabartinį reguliavimą reikėjo patikslinti dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami, tad į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Pasak F.Kukliansky, iki pataisų priėmimo buvęs teisinis reguliavimas suteikdavo pareigūnams labai plačius įgaliojimus subjektyviai vertinti klausimą dėl pilietybės suteikimo litvakams.

Pagal ligšiolinį įstatymą, kai pilietybė atkuriama tik pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, Lietuvos teismai ir Migracijos departamentas pastaruoju metu atsisako atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems tarpukariu, 1918-1940 metais.

Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.

Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.