Merų postus užims nemažai nepartinių kandidatų, nes rinkimuose nebuvo naujų partijų, paprastai susirenkančių protesto balsus, atstovų, o senosiomis žmonės yra nepatenkinti, pastebi politikos ekspertai. Jų teigimu, vienos tradicinės partijos atstovams pakenkti galėjo ir pernelyg agresyvūs jų pačių veiksmai.

Nepartinių kandidatų laimėjimą ekspertai aiškina gana paprastai – Seimo rinkimuose tokius protesto balsus dažnai susirenka nauja partija. Kadangi naujų partijų nėra, merų rinkimuose protesto balsai atiteko nepartiniams kandidatams.

„Daliai visuomenės norisi tam tikrų naujų jėgų. Anksčiau, bent jau per kiekvienus Seimo rinkimus, turėdavome kokią nors naują partiją, kuri tuos rinkėjų balsus susirinkdavo. Dabar padaryti tam tikri suvaržymai, partijoms įeiti į „rinką“ yra sudėtinga“, – aiškina A. Ramonaitė.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad šį kartą, priešingai nei visuomet, protesto balsus kandidatai susirinko miestuose.

Politologai Lauras Bielinis ir Bernaras Ivanovas pabrėžia, kad daugelis kandidatų per šiuos rinkimus itin stengėsi iškelti negatyvius oponentų bruožus. Jų nuomone, tai galėjo lemti kai kurių kandidatų pralaimėjimą.

„Konservatoriai labai ilgą laiką demonstravo pernelyg agresyvius ir galbūt nepagarbą konkurentams rodančius veiksmus. Tai tikrai nesudaro pozityvaus įvaizdžio ir gadina jų pačių reputaciją“, – tvirtina L. Bielinis.

Jie taip pat pastebi, kad kai kuriose savivaldybėse susidariusi situacija, kai meras atstovauja vienai politinei partijai, o savivaldybės taryba – kitai, gali pasitarnauti visuomenei. Politologų nuomone, tokia padėtis skatina polemiką ir viešumą, atvirumą visuomenei.
„Visuomenės interesų prasme tai – labai geras dalykas. Kai yra labai daug neformalaus susitarimo tarp skirtingų politinių grupių, visuomenės interesas nukenčia. Šiuo atveju yra nedidelė viltis, kad tiesiogiai išrinkti merai, priklausantys skirtingoms partijoms [nei savivaldybių tarybų nariai – LRT.lt], leis pakoreguoti susitarimų praktiką visuomenės interesų labui“, – sako B. Ivanovas.

Politikai ėmėsi varžytis vertybėmis

A. Ramonaitė pastebi, kad antrojo turo politinė kampanija buvo savotiškai įdomi tuo, kad staiga atsirado stiprus vertybinis elementas, kurį bandė panaudoti tiek Artūras Zuokas, tiek Andrius Kupčinskas. Jos teigimu, tai savivaldybių rinkimuose anksčiau nebūdavo pastebima.

„Tenka pripažinti ir tam tikrą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nusileidimą liberalams. [...] Jeigu būtų 2012 m. Seimo rinkimai, tai neabejoju, kad Radvilė Morkūnienė būtų tikrai įveikusi Šarūną Gustainį. Dabar pritrūko balsų. Tai rodo rinkėjų persiskirstymą“, – priduria A. Ramonaitė.

Anot jos, balsai persiskirstė ne tik Liberalų sąjūdžio atžvilgiu, bet ir A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos, kuri, pasak A. Ramonaitės, matyt, pati nesitikėjo tokio gero rezultato.

Gerokai žemiau, nei įprastai, šiuose rinkimuose atsirado ir Darbo partija (DP). Jai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ K. Girnius prognozuoja saulėlydį. A. Ramonaitė konstatuoja, kad gyventojų nuotaikos DP atžvilgiu nebėra palankios, nepaisant to, kad ji turi gana stiprią partinę struktūrą.

„Atrodo, [DP – LRT.lt] galėjo tikėtis daug geresnių rezultatų šiuose savivaldos rinkimuose. Žinoma, nereikia atmesti ir naujos geopolitinės situacijos pasekmių. Jeigu į šiuos rinkimus žiūrėtume kaip į repeticiją prieš Seimo rinkimus, tai yra ženklai, verčiantys sunerimti šią partiją“, – sako A. Ramonaitė.