Iš Rusijos neskubančiam trauktis Lietuvos verslui

Iš Rusijos dar neišėjusį Lietuvos verslą politikai ragina trauktis kuo greičiau.

„Turėjome mokesčių mokėjimą į biudžetą, iš kurio finansuojamas karas Ukrainoje, dabar jau turime dalyvavimą mobilizacijoje“, – kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Dar vienas argumentas – Rusijoje apskritai nėra privačios nuosavybės. Tai reiškia, kad verslo darymas be politinio stogo yra neįmanomas“, – sakė Seimo narys Raimundas Lopata.

Iš fronto jau gauta pranešimų apie pirmuosius į nelaisvę patekusius mobilizuotus rusų karius. Taip pat nemažai jų jau žuvo.

„Galvoju, kad visoms toms įmonėms jau turėtų būti paskutinis skambutis“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Veiklą Rusijoje vis dar vykdo „Vičiūnų“ grupė. Įmonės vadovas, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis, komentuoti situacijos nepanoro, tačiau įmonės atstovai sako, kad verslas Rusijoje parduodamas.

223-ioji karo Ukrainoje diena

„Esant paskutiniam mūsų rytų grupės verslo pardavimo etapui, mes nebeturime galimybės teikti jokios informacijos medijoms. Esame įsipareigoję pardavimo grupei, todėl į jūsų klausimus galėsime atsakyti, kai tik procesas bus baigtas“, – teigė „Vičiūnų“ grupė.

Rusijoje taip pat veikia transporto bendrovė „Girteka“.

„Pervežimų veikla dėl vykdomos mobilizacijos nėra sutrikusi. Mano žiniomis, jei mobilizacija ir palietė darbuotojus, tai labai nedidelį kiekį, jog galėtų daryti įtaką įmonės veiklai“, – kalbėjo „Girteka“ komunikacijos vadovas Simonas Bartkus.

Tačiau ir „Girtekos“ atstovas tikina, kad įmonė iš Rusijos tikrai pasitrauks.

„Girteka“ yra nusprendusi koncentruotis būtent į Europą ir Skandinaviją, kur yra mūsų pagrindinė veikla. Todėl visa rytų verslo dalis yra atskiriama nuo „Girtekos“. Sunku pasakyti dėl tikslių datų, tačiau tai gali užtrukti turbūt ilgiau nei metus“, – tęsė S. Bartkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos politikai iš Rusijos neskubančiam trauktis Lietuvos verslui turi blogų žinių.

„Yra atvejų, kuomet kai kurios ES šalys į ES sankcijų sąrašą sugebėjo įtraukti ir savo piliečius, kurie savo veikla atvirai stiprino Rusijos Federaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jau ruošiamos įstatymų pataisos dėl bausmių nepaliekantiems Rusijos.

„Vienas iš pakeitimų įpareigoja pasitraukti per tris mėnesius nuo paskelbimo. Jeigu tai nepadaroma, imamasi sankcijų. Kol kas teisininkai sprendžia, kokios tos sankcijos bus“, – kalbėjo R. Lopata.

„Nepamirškime, kad ir mes pradėjome zonduoti galimybes tais atvejais, kai riba peržengiama ir Rusijoje darbas tęsiamas, kad tokie žmonės irgi gali būti įtraukti į ES sankcijų sąrašą“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Lietuva šį pavasarį pripažino, kad Rusija yra teroristinė valstybė.

Šiame straipsnyje:

LNK turinys