Vokietijos tankai ir šarvuočiai po kelių savaičių pajudės į Rytus – į NATO misiją, kokios Aljansas nėra rengęs nuo Šaltojo karo. Tikslas – ne parodyti sąjungininkams, kad prireikus jie bus apginti, bet parodyti Rusijai, kad geriau nepultų.

„Turime nuo užtikrinimo, sąjungininkų nuraminimo, pereiti prie Rusijos atgrasymo, atgrasyti agresiją. O tai reiškia, kad reikia pajėgumų, kurie atrodytų rimtai, ir tuos pajėgumus rodyti“, – teigia JAV sausumos pajėgų Europoje vadas gen. Benas Hodgesas.

Ir rodo. Grafenvėro poligone netoli Niurnbergo – ne šiaip pratybos, o patikrinimas, kaip kariai pasirengę didelio intensyvumo visų pajėgų rūšių kovai. Kitaip sakant, tikram šiuolaikiniam karui.

Tikslas – ne parodyti sąjungininkams, kad prireikus jie bus apginti, bet parodyti Rusijai, kad geriau nepultų.

Į Lietuvą 122 mechanizuotasis pėstininkų batalionas vešis artileriją, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, dvi dešimtis šarvuočių ir šešių tankų kuopą. Iš viso Ruklos link pajudės apie du šimtus automobilių ir 120 konteinerių su amunicija. Batalionui vadovaus pulkininkas, pradėjęs tarnauti Bundesvere jau po Šaltojo karo.

„Lietuvoje parodysime aiškų savo pasišventimo, NATO solidarumo ženklą“, – teigia Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje vadas plk. ltn. Christophas Huberis.

Baltijos šalių gynybos ministrai aptarė pasirengimą priimti batalionus, dėl kurių NATO sutarė Varšuvos viršūnių susitikime, ir paragino Aljansą, kad jų buvimas būtų ilgalaikis. Greta Vokietijos vadovaujamo dalinio Lietuvoje, batalionui Latvijoje vadovaus Kanada, o Didžioji Britanija imasi vadovauti batalionui Estijoje.

NATO kaip įmanydamas aiškina Rusijai, kad įtampą siekia palaikyti kuo mažesnę, ir elgiasi pamatuotai bei atsakingai, nes nenori naujo Šaltojo karo.

„Stipri gynyba, patikimas atgrasymas yra geriausias būdas ne konfliktui išprovokuoti, bet užkirsti kelią. Taigi prisitaikėme, atsakėme į padidintą Rusijos karinį buvimą prie NATO sienų“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Atgrasymas neveiks, kol Maskva nematys politinės valios. O visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad politinės valios ginti Baltijos šalis trūksta.

Vokietijos karo vadų delegacija jau prieš pusę metų buvo apsilankiusi rengdamasi dislokavimui – Aljansas pabrėžtinai nevadina jo nuolatiniu, laikydamasis susitarimo su Rusija, bet aiškina, kad, kas pusmetį keisdamiesi daliniai bus tiek, kiek reikės. Aljansui teko rasti pusiausvyrą – politiškai svarbu įtraukti kuo daugiau sąjungininkų, bet ne per daug, kad daliniai galėtų būti pasirengę prireikus iškart stoti į kovą.

Trys šimtai karių iš šio bataliono sudarys tarptautinio bataliono šerdį – iš viso jame turėtų būti apie tūkstantį karių. Kitus siųs trys šalys, naudojančios panašią ginkluotę kaip Vokietija.

„Per šešių mėnesių buvimą Lietuvoje, man vadovaujant, bus surengta daug pratybų su kariais iš Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos. Visa tai – kartu su mūsų partneriais iš Lietuvos. Prieš akis per šiuos šešis mėnesius laukia įdomi programa“, – teigia Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje vadas plk. ltn. Ch. Huberis.

Bet atgrasymas neveiks, kol Maskva nematys politinės valios. O visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad politinės valios ginti Baltijos šalis trūksta.

Ir rinkimų metais į tai gali atsižvelgti Bundestagas, kuris pagal konstituciją vadovauja kariuomenei ir kuris dar turės tvirtinti, kada ir kaip šios pajėgos galės naudoti jėgą.