Debatuose dalyvavo Seimo nario mandato siekiantys kandidatai, kurių atstovaujamų politinių partijų programose yra įtvirtintas išsamus LGBT bendruomenės lygiateisiškumo siekis.

Politikai į diskusiją buvo kviečiami atsižvelgiant į jų poziciją LGBT žmogaus teisių klausimais bei laikantis lyčių lygybės principo. Debatų klausimus vieni kitiems parengė patys debatų dalyviai, o prie debatų vairo stojo Lietuvos LGBT bendruomenės ikona Lolita Zero.

Privačia klubo „Soho“ ir LGBT bendruomenės iniciatyva organizuotuose politiniuose debatuose dalyvavo du Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas ir kandidatas Antakalnio vienmandatėje apygardoje dr. Liutauras Gudžinskas, prie kurio prisijungė filosofijos doktorantė ir kandidatė Verkių vienmandatėje apygardoje Vaida Baranovė. Socialdemokratų atstovai diskusijoje susigrūmė su Laisvės partijos kandidatais į Seimą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu ir kandidatu Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje Tomu Vytautu Raskevičiumi bei aktyviste, muzikos mokytoja ir kandidate Sūduvos pietinėje vienmandatėje apygardoje Ausma Sakalauskaite.

Visiškai sutariant dėl poreikio gerinti teisinę LGBT asmenų situaciją Lietuvoje, esminiai skirtumai tarp debatų dalyvių ėmė ryškėti pradėjus kalbėti apie būsimus partnerius naujos kadencijos Seime.

„Su kokia koalicijos partnere eisime, priklausys nuo gautų mandatų skaičiaus. (...) Eisime į koaliciją ar su vienais, ar su kitais remdamiesi trimis sąlygomis: pirmiausia, kad nebūtų jokių homofobinių įstatymų, antra, kad jie leistų mums teikti LGBT teises įtvirtinančias iniciatyvas, tikintis liberalų palaikymo joms, (...) trečia, mums tai labai svarbu, kad ekonominė politika būtų orientuota į visus žmones, nes socialiniai-ekonominiai reikalai yra taip pat labai svarbūs LGBT+ bendruomenei“, – sakė socialdemokratas L. Gudžinskas.

„Laisvės partija, jeigu turės galimybę formuoti valdančiąją daugumą, (...) yra didelė tikimybė, kad mes dalyvausime dešinės daugumos formavime, kurios epicentre bus Tėvynės Sąjunga. Dažnai kyla klausimas, kaip mes įgyvendintume LGBT įsipareigojimus tokioje koalicijoje. (...) Konservatorių partijoje yra fantastiškai besiskiriančių nuomonių šiuo klausimu ir Laisvės partijos tikslas šiame etape būtų tai, kad už, pavyzdžiui, partnerystės įstatymą konservatorių frakcija balsuotų laisvai“, – pabrėžė Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Takoskyra tarp socialdemokratiškos ir liberaliosios Laisvės partijos pozicijų išryškėjo ir L. Zero uždavus klausimą apie socialinės atskirties ir prieinamos sveikatos priežiūros LGBT+ asmenims problemas. Aštriausia tapo socialinių išmokų ir valstybės teikiamų paslaugų tema.

„Mūsų socialinė parama turi būti taikli, ji turi atitekti tam, kam labiausiai to reikia. (...) Kodėl yra preziumuojama, kad tas žmogus, kuris galėtų visiškai integruotis į visuomenę, to padaryti negali. Ar LGBT žmonės yra nustumiami į visuomenės paraštes dėl to, kad jie yra LGBT? Ne, jie yra nustumiami į visuomenės paraštes dėl to, kad visuomenė yra heteronormatyvi, kad nėra užtikrinta teisinė apsauga“, – pabrėžė T. Raskevičius.

„(Atskiras ELTA) LGBT terminas turi atsirasti mokyklose, turi atsirasti savižudybių prevencijoje ir visur kitur. Šita sąvoka turi ateiti į mūsų įstatymus – į tuos, kurie mus saugo“, – antrino A. Sakalauskaitė.

„Jeigu įsivaizduotume konkrečią situaciją: menamą translytį asmenį, kuris turi darbo vietą. Sakykime, jo darbdavys yra homofobiškas ir netenka to darbo. (...) Mes galime pasakoti apie tai, kaip pašalpos yra blogai, bet to žmogaus, kuris tuo metu jau sėdės ant ledo, teisės turi būti apgintos“, – pašnekovams oponavo V. Baranovė.

„Lietuva tarp ES narių perskirsto mažiausiai per savo biudžetą, vos 30,5 proc. nuo BVP. Kai jūs kalbate apie mažesnius mokesčius, jūs kalbate ne apie išmokas, o apie dar prasčiau finansuojamą švietimą, dar prastesnę sveikatos apsaugą ir apie kitas paslaugas. Čia yra svarbu LGBT žmonėms“ ,– pritarė L. Gudžinskas.

Debatus dalyviai baigė visiems susirinkusiems klube „Soho“ ir debatus stebėjusiems nuotoliniu būdu pristatydami savo asmenines patirtis LGBT teisių srityje profesinėje ar bendruomeninėje veikloje bei priežastis, kurios pastūmėjo imtis politikos.